Tačiau kai žmonija ėmėsi žemdirbystės ir pradėjo gyventi didesnėse bendruomenėse, atskiro individo intelektas tapo ne toks svarbus, specializuotame žurnale "Trends in Genetics" rašo Džeraldas Krabtris (Gerald Crabtree) iš Stenfordo universiteto Kalifornijoje.
Žmogaus intelektas priklauso nuo 2-5 000 genų. Šie genai yra ypač neatsparūs mutacijoms, teigia mokslininkas. Jis spėja, kad žmonių intelektas per praėjusius 3 000 metų palaipsniui mažėjo.
Pasak eksperto, jei šiandien sulauktume piliečio iš antikinės Graikijos viešnagės, jo intelektas gerokai viršytų dabartinio žmogaus: jis būtų išmoningesnis ir turėtų geresnę atmintį.
Dž. Krabtris tvirtina: kas anksčiau nenaudojo savo smegenų, negalėjo išsimaitinti ar apsiginti nuo laukinių gyvūnų. Dėl to žmogaus intelektas nuolat didėjo.
Tuo tarpu plėtojant žemės ūkį žmonės ėmė gyventi didesnėmis grupėmis, kurios padėjo ir silpnesniems individams. Svarbiau nei intelektas tada atskiriems žmonėms tapo savybė apsisaugoti nuo ligų, kurios didesnėse grupėse pasireiškė dažniau.
Dž. Krabtrio tyrimas prieštarauja ankstesnėms studijoms, kad vidutinis intelekto koeficientas nuo XX amžiaus pradžios iš kartos į kartą nuolat didėjo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą