Sostas nebus ilgai tuščias
Ambasadorė I.Vaišvilaitė pasakojo, kad popiežiaus rinkimo teisę turinčių kardinolų, kuriems dar nėra sukakę 80 metų, kolegijos susirinkimo - konklavos - data tikriausiai bus paskelbta pirmosiomis kovo dienomis, t.y. prasidėjus pirmajai „sede vacante“ (tuščio sosto) situacijos dienai.
Popiežius Jonas Paulius II Apaštalinėje Konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“ yra nustatęs labai aiškią naujo pontifiko rinkimų tvarką. Ji nurodo, kad susidarius situacijai „sede vacante“, jau kitą dieną privalo susirinkti kardinolų komisija, kurią sudaro visi tuo metu Vatikane arba Italijos sostinėje Romoje esantys šio rango dvasininkai nepriklausomai nuo jų amžiaus.
„Pagal savo statusą visi kardinolai yra ir Romos klebonai, kurie kiekvienas šiame mieste turi savo bažnyčią, bet kada gali laisvai įeiti į Vatikano miestą-valstybę ir čia gyventi, - sakė I.Vaišvilaitė. - Šiandien niekas nežino, kiek kardinolų bus Vatikane kovo 1-ąją, tačiau nuo tuščio sosto situacijos pradžios privalo susirinkti tris kartus pasitarimams, maldai ir apmąstymams. Būtent per šiuos susirinkimus jie ir privalo ne tik paskelbti tikslią konklavos datą, bet ir išsamiai aptarti padėtį Bažnyčioje, tad tikriausiai ir būsimojo popiežiaus kandidatūras“.
Kartu su tuščio sosto situacija nutrūksta ir visų Vatikano valstybės padalinių vadovų įgaliojimai, valdžia išlieka tik Šv.Petro bazilikos klebonui bei Apaštališkosios Penitenciarijos - institucijos, kuri svarsto Bažnyčios kaltes ir nusikaltimus, vadovui.
Net Generalinei kardinolų komisijai šiuo laikotarpiu paliekami labai apriboti įgaliojimai, susiję su kasdiene buitimi, išlaidomis, kardinolų atvykimu, apgyvendinimu. Mirus arba pasitraukus iš sosto popiežiui, Vatikanas iš esmės nevykdo jokių svarbių funkcijų, negali būti skelbiami jokie oficialūs dokumentai, skiriami ar atleidžiami vyskupai, suteikiamos malonės ir t.t.
„Tuščio sosto situacija negali ilgai užsitęsti, todėl popiežiaus rinkimų teisę turinčių kardinolų Vatikane yra laukiama 15 dienų. Jeigu ne visi spėja atvykti ir iki šio termino, šis laukimas gali būti pratęsiamas dar daugiausia 5 dienoms, o 20-ąją „sede vacante“ dieną konklava privalo susirinkti. Tad šiemet konklava susirinks rinkti naujo popiežiaus anksčiausiai kovo 15-ąją, o vėliausiai - kovo 20 dieną, - pasakojo I.Vaišvilaitė. - Rinkimuose galės dalyvauti tik tie kardinolai, kuriems vasario 28-ąją dar nebus sukakę 80 metų. Beje, jau yra aišku, kad konklavoje negalės dalyvauti vienas kardinolas iš Ukrainos, kuris 80-ąjį gimtadienį švęs vasario 26 dieną. Tai reiškia, kad naują popiežių rinks 117 kardinolų. Kai kardinolų skaičius nesidalija į tris lygias dalis, būtina dviejų trečdalių ir vieno balso dauguma“.
Itin griežta priesaika
Mažiausio konklavoje dalyvaujančių kardinolų limito nėra, tačiau popiežius Jonas Paulius II nustatė, kad naują Vatikano vadovą gali rinkti daugiausia 120 Bažnyčios tarnų. Popiežių Benediktą XVI 2005 metų pavasarį išrinko 115 kardinolų.
Konklavoje dalyvaujantys kardinolai susirenka į Apaštaliniuose, arba popiežiaus, rūmuose esančią Siksto koplyčią, per popiežiaus rinkimus ji yra užrakinama iš lauko. Anksčiau visi kardinolai šiuose rūmuose vykstant konklavai ir gyvendavo. Jiems būdavo čia pat įrengiamos poilsio vietos, dalis kardinolų miegodavo tiesiog koridoriuose sustatytose lovose, kurios būdavo atskiriamos užuolaidomis ir pertvaromis.
Popiežius Jonas Paulius II nusprendė pagerinti konklavoje dalyvaujančių kardinolų buities sąlygas ir nustatė, kad jie apsistoja Vatikano soduose specialiai pastatytame name ir atvežami į kiekvieną posėdį Siksto koplyčioje.
Baltų dūmų laukimas
Konklavos metu iš Siksto koplyčios išprašomi visi pašaliniai asmenys - patarnautojai, padėjėjai. Likę tik rinkimų teisę turintys kardinolai susėda prie pasagos forma išdėstytų stalų. Kiekvienas jų pirmiausia privalo ištarti „Extra omnes“ priesaikos žodžius - pasižadėti, kad išlaikys visą popiežiaus rinkimų procedūrą paslaptyje. Už priesaikos sulaužymą numatyta pati griežčiausia bausmė - ekskomunikavimas, t.y. atskyrimas nuo Bažnyčios.
„Kiek truks ši konklava, sunku pasakyti. Kardinolą Jozefą Racingerį (Joseph Ratzinger) popiežiumi išrinko antrąją konklavos dieną, o ankstyvaisiais laikais rinkimai užsitęsdavo ir savaitėmis, - sakė I.Vaišvilaitė. - Bažnyčios įstatymai aiškiai nurodo, kad tris dienas neišrinkus popiežiaus skiriama dienos pertrauka apmąstymams ir taip toliau“.
Popiežiaus rinkimams vadovaus vyriausiasis būsimos konklavos kardinolas, Vyskupų Kongregacijos prefektas emeritas Džiovanis Batista Rė (Giovanni Battista Re) iš Italijos. Kiekvienam rinkėjui bus padalyta po biuletenį, kurio viršutinėje dalyje parašyti tokie žodžiai: „Romos popiežiumi išrenku...“ ir paliekamas tarpas renkamo kardinolo vardui įrašyti. Beje, konklavos taisyklės net nurodo, kad kiekvienas kardinolas rašytų kiek įmanoma neatpažįstamu braižu taip siekiant dar geriau užtikrinti rinkimų slaptumą.
Balsavimo lapelis yra perlenkiamas ir nešamas ant koplyčios altoriaus. Ant jo pastatytas specialus indas, kurį dengia lėkštė. Balsuojantis kardinolas praneša, kad sprendimą priėmė pagal savo sąžinę ir Dievo akivaizdoje, o tuomet padeda biuletenį ant lėkštės, kurią pavertus lapelis įkrinta į indą.
Popiežiaus rinkimų balsų skaičiavimo komisijos nariai ištraukiami burtais sudėjus visų kardinolų vardus. Neišrinkus Bažnyčios vadovo, visi biuleteniai suveriami ant siūlo ir pridėjus juodus dūmus skleidžiančių medžiagų sudeginami Siksto koplyčios krosnyje.
„Po pirmojo balsavimo išrenkami daugiausia balsų gavę kardinolai, kurie privalo išeiti į priekį. Už juos balsuojama tol, kol kuris nors gauna absoliučią daugumą, - pasakojo I.Vaišvilaitė. - Paaiškėjus, kad toks rezultatas pagaliau pasiekiamas, rinkimų dekanas išrinktojo klausia, ar šis yra pasiruošęs priimti Šventąjį Sostą ir tapti popiežiumi. Istorijoje žinoma nemažai atvejų, kai išrinktasis popiežius šių pareigų ir atsisako. Sutikęs tapti popiežiumi iškart turi pasakyti ir savo popiežiškąjį vardą.
Jau rinkimų metu Siksto koplyčios zakristijoje būna paruošti pirmieji popiežiaus rūbai, kurie pasiuvami net trijų dydžių. Jais aprengtą naują Dievo vietininką žemėje pasveikina visi kardinolai, šiuo veiksmu jie kartu pripažįsta ir absoliučią Vatikano bei Bažnyčios vadovo valdžią“.
Tuomet popiežius palydimas į Palaiminimo lodžiją, iš kurios visi šv.Petro įpėdiniai sako garsiąją kalbą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“). Popiežių lydintis kardinolas diakonas Šv.Petro aikštėje susirinkusiai maldininkų miniai pirmiausia paskelbia išrinktojo Šventojo Sosto valdovo vardą. Anksčiau išrinktieji popiežiai per pirmą pasirodymą tikintiesiems tik pamojuodavo ranka, o Jonas Paulius II pradėjo tradiciją ir pasakyti trumpą pasveikinimo kalbą.
Šansas net Afrikai
Pasak I.Vaišvilaitės, ir šiaip ne itin kalbūs Vatikano pareigūnai po Benedikto XVI pareiškimo apie pasitraukimą iš Šventojo Sosto tapo dar tylesni. Šiandien šiame mieste niekas net nedrįsta aptarti, kas valdys Bažnyčią ir Vatikaną.
„Dabar kiekvienas religinėmis temomis rašantis žurnalistas tapo konklava, tačiau diskutuojant apie būsimojo popiežiaus kandidatūras jau girdėti gana realių pasiūlymų, - sakė ambasadorė. - Itin realiu kandidatu yra laikomas Vyskupų Kongregacijos vadovas, Kvebeko arkivyskupas, labai demokratiškas kardinolas Markas Uelė (Marc Ouellet) bei kardinolas iš Ganos Peteris Apija Terksonas (Peter Appiah Turkson), Milano kardinolas Andželas Skola (Angelo Scola).
Tačiau turbūt didžiausia intriga šiandien yra ta, ar popiežiumi vėl netaps italas, nes Italijos bažnyčia pastaruoju metu tapo ypač aktyvi. Tai labai realus variantas, nes konklavoje vyrauja europiečiai - 60, iš jų net 28 italai“.
Ambasadorė I.Vaišvilaitė pasakojo, kad iškart po Benedikto XVI pareiškimo apie pasitraukimą, Vatikane susirūpinta paskutines dienas valdančio popiežiaus ateitimi. Tą patį vasario 28-osios vakarą jis išvažiuos į popiežiaus vasaros rezidenciją Kastel Gandolfe.
Išrinkus naująjį pontifiką, J.Racingeris liks tik kardinolas, jam bus paliktas Romos vyskupo emerito titulas. Vatikano soduose popiežius Jonas Paulius II įsteigė nedidelį moterų vienuolyną, kuriame ir apsigyvens J.Racingeris.
Šią savaitę nedideliame vienuolyno pastate Vatikano soduose jau prasidėjo remonto darbai - paskutines savaites savo pareigas einančiam Benediktui XVI ruošiamas kuklus, tačiau itin uždaras būstas. I.Vaišvilaitė įsitikinusi, kad palikęs Šventąjį Sostą kardinolas iš Vokietijos daugiau niekada nebebus prieinamas nei visuomenei, nei maldininkams, nei žurnalistams.
Apie savo pasitraukimą Benediktas XVI kardinolams paskelbė praėjusį sekmadienį. Savo laiške Romos katalikų bažnyčios vadovas pranešė, kad dėl silpstančių jėgų nusprendė palikti šv.Petro įpėdinio pareigas, tad paskutinę vasario dieną aštuntą valandą vakaro Šventasis Sostas taps tuščias.
Informacija
Oficialiai yra vartojami šie Romos katalikų bažnyčios vadovo, popiežiaus, titulai: Romos vyskupas (Romanus Pontifex), Jėzaus Kristaus vikaras (Vicarius Christi), Pirmojo apaštalo įpėdinis (Succesor Principis Apostolorum), Visuotinės Bažnyčios Aukščiausiasis Kunigas (Supremus Universae Ecclesiae Pastor), Italijos primas (Primate Italiae), Romos provincijos arkivyskupas metropolitas (Archiepiscopus Metropolitus Provinciae Romanae), Vatikano Miesto Valstybės suverenas (Sovranus Urbis Vaticanae), Dievo tarnų tarnas (Servus Servorum Dei). Popiežius Jonas Paulius II terminą Vakarų patriarchas (Patriarcha Occidenti) panaikino.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą