G7 grupė šiuo metu neformaliai vienija JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją, Italiją, Kanadą bei Europos Sąjungą, kuriai dėl nuolatinių Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) negalavimų šįkart atstovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Susitikimo šeimininkė Prancūzija oficialiai skelbia, kad didžiausias dėmesys šįkart bus skirtas kovai su nelygybe, nes tai esą yra „esminis teisingumo klausimas“. Toliau akcentuojama, jog tai yra problema, „kurią reikia išspręsti, norint atgauti piliečių pasitikėjimą tarptautine valdymo sistema“.
Siekdama kovoti su nelygybe, G7 pirmininkaujanti Prancūzija nusistato sau penkis prioritetus: skatins moterų ir vyrų lygybę, saugos mūsų planetą, pasitelkiant finansines priemones klimato kaitai mažinti, užtikrins taiką, kurs dirbtinį intelektą ir vystys partnerystę su Afrika.
Nors Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) lygiai prieš metus Jungtinėse Tautose paleido sparnuotą frazę: „Laikai, kuomet vien turtingos šalys galėjo apibrėžti pasaulio pusiausvyrą, jau seniai baigėsi“, vien tik iš šios darbotvarkės akivaizdu, kad G7 vadovai mąsto ir veikia kaip tik priešingai. Kaip smarkiai susitikimo organizatoriai atitrūko nuo tikrovės rodo žemiau pateikiami skaičiai ir faktai.
Prieš G7 susitikimą įvertintas pasaulinis nelygybės lygis
Nepriklausomų labdaros organizacijų konfederacijos „Oxfam“ duomenimis, septyniose labiausiai išsivysčiusiose šalyse vargingiausiai gyventojų daliai (20 proc.) tenka tik 5 proc. visų piniginių išmokų, kai turtingiausia dalis (irgi 20 proc.) jų gauna net 45 proc.
Organizacijos atstovų teigimu, tokį pinigų paskirstymą lėmė didžiojo septyneto politika.
„Skirtumas tarp gyventojų gaunamų pajamų didžiojo septyneto šalyse stabiliai auga nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Vargingiausią, apie penktadalį visų gyventojų sudarančią, dalį pasiekia tik 5 proc. bendro piniginio atlygio. Tuo pat metu tiems 20 proc., kurie priklauso turtingiausių kategorijai, tenka maždaug 45 proc. šių piniginių srautų“, - nedžiuginančius skaičius pateikia organizacijos atstovai. Stojant ekonomikai ir mažėjant atlyginimams didėja ir į skurdžiausių kategoriją rizikuojanti patekti „septynetuko“ gyventojų dalis. Šiuo metu Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje ji sudaro 9 proc., Prancūzijoje - apie 7 proc., Italijoje - daugiau negu 12 proc.
Ataskaitos autorių teigimu, šito priežastimi tapo G7-o šalių socialinė ekonominė politika, kuriai įtaką daro korporacijos ir didžiausių turtų savininkai.
Baigiamojoje ataskaitos dalyje „Oxfam“ reikalauja, kad G7 lyderiai imtųsi konkrečių priemonių sprendžiant turtinės nelygybės problemas. Viena jų - galimybė numatyti minimalius fiksuotus mokesčius vargingiausiai gyvenančiai šių šalių piliečių daliai. Be to, G7-as turėtų garantuoti nuolatinį tarnybų, teikiančių visuomenei nemokamas socialines paslaugas, finansavimą. Organizacijos teigimu, „kova su nelygybe turėtų tapti rengiamų pagalbos vystymuisi strategijų dalimi“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą