NATO vadovas: Rytų Europoje nebus nei nuolatinių bazių, nei branduolinio ginklo

"Šiuo metu nematau jokio Aljanso poreikio pakeisti NATO-Rusijos susitarimą, pasirašytą 1997 m.", - pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius, pridūręs, jog Ukrainos krizė sukūrė naują saugumo situaciją Europoje, todėl Aljansas vis dėlto privalo į ją reaguoti.

1997 m., kuomet santykiai tarp Rusijos ir Aljanso buvo gana šilti, abiejų pusių atstovai pasirašė dokumentą, kuriuo buvo grindžiamas visas tolimesnis dvišalis bendradarbiavimas. NATO įsipareigojo Rytų Europoje nedislokuoti branduolinio ginklo, o savo naująsias nares ginti atvykstančiomis, o ne nuolat dislokuotomis pajėgomis.

Nuolatinių NATO pajėgų dislokavimo po Krymo pusiasalio aneksijos ypač pageidavo Lenkija, tačiau Maskvos diplomatai netruko pareikšti, jog toks žingsnis pažeistų 1997 m. susitarimą. Kai kurių NATO atstovų asmenine nuomone, Rusija šį susitarimą sulaužė pirmoji, nes prieš 17 metų savo ruožtu įsipareigojo negrasinti ir nenaudoti karinės jėgos prieš užsienio valstybes.

A. F. Rasmusenas informavo, kad ilgalaikiai Aljanso sprendimai dėl naujos saugumo padėties Europoje bus priimti rugsėjį Didžiojoje Britanijoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, o įvykiai Ukrainoje kitą savaitę greičiausiai bus aptarti su Rusijos ambasadoriais.