Minėjime dalyvavo likę gyvi Aušvico ir kitų koncentracijos stovyklų bei getų kaliniai, jų artimieji, Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), Kroatijos Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič, kiti aukšti pareigūnai.
Buvę kaliniai uždegė žvakutes prie egzekucijų sienos centrinėje Aušvico komplekso koncentracijos stovykloje ir dalyvavo minėjime buvusiame "saunos" pastate. "Sauna" buvo pirmoji stotelė naujiems Aušvico kaliniams - čia jiems būdavo nukerpami plaukai, atimami asmeniniai daiktai, drabužiai, taip pat ir vardas bei pavardė, o vietoje jų suteikiamas numeris.
Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla, nacių įkurta 1940-aisiais, pradžioje buvo skirta vien lenkų kaliniams, tačiau greitai tapo didžiausiu nacistinės Vokietijos žydų naikinimo centru - per ketverius metus čia nužudyta milijonas žydų ir maždaug šimtas tūkstančių kitų tautybių žmonių.
1947-ųjų sausio 27 d. Aušvicą išlaisvino Sovietų Sąjungos kariai, stovykloje tuo metu radę vos 7 tūkst. žmonių, kurių dauguma jau buvo ant mirties slenksčio.
Buvusiai Aušvico-Birkenau kalinei Zdzislavai Vlodarčik (Zdzislawa Wlodarczyk) tuomet buvo 11 metų.
"Prisimenu, prie mūsų bloko priėjo karininkas, su juo buvo dar du kariai. Buvau labai maža, tai man jis pasirodė labai aukštas. Jis pasakė, nežinau, ar lenkiškai, ar rusiškai, bet supratau jį: "Vaikai, ką jūs čia darot?". Po to jis mums atnešė pomidorų sriubos su makaronais. Ir ta sriuba man buvo tokia skani, kad po to daugiau niekada gyvenime tokios skanios sriubos neragavau", - Eltai sakė Aušvicą išgyvenusi Z. Vlodarčik.
Koncentracijos stovykloje, vaikams skirtuose barakuose, Z. Vlodarčik kalėjo kartu su keleriais metais jaunesniu broliu. Į Aušvicą su visa šeima ji pateko po Varšuvos sukilimo 1944-aisiais. Z. Vlodarčik mama ir brolis išgyveno, tačiau tėtis mirė Flosenburgo koncentracijos stovykloje Vokietijoje.
"Pirma mintis buvo "Laisvė! Laisvė!". Visada galvojau - nukirpkite tas spygliuotas vielas, duokite mums laisvę. Tačiau niekas niekada nesupras to žodžio reikšmės, kuris nebuvo įkalintas taip, kaip aš buvau. Kai šuo ilgą laiką būna vienas ir ateina jo savininkas, jis būna labai labai laimingas, šokinėja - tokia ir aš buvau, šokinėjau ir džiaugiausi. Po išlaisvinimo nelaukiau, kol kas nors ateis ir mumis su broliu pasirūpins, išėjau pėsčiomis su vyresnių žmonių grupe, norėjau kuo greičiau išeiti iš čia, toli toli, kur tik galima toliau. Pati stebiuosi, kaip tuomet taip sugebėjau", - Eltai sakė Z. Vlodarčik.
Šiuo metu buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje įrengtas memorialinis muziejus, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pernai jame apsilankė rekordinis skaičius žmonių - daugiau nei 1,72 mln.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą