Rada balsavo už savigynos būrių nuginklavimą

Rada balsavo už savigynos būrių nuginklavimą

Atnaujinta 14.30 val.

Ukrainos parlamentas antradienį balsavo už visų ginkluotų grupuočių, susiformavusių per antivyriausybinius ir proeuropietiškus protestus šalyje, nuginklavimą. Atitinkamą iniciatyvą parėmė 256 deputatai, 47 susilaikė, praneša agentūra AFP.

Laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas prieš balsavimą sakė, kad tie asmenys, kurie nešiojasi ginklą, tačiau nepriklauso nei policijai, nei saugumo pajėgoms, nei nacionalinei gvardijai, yra „sabotuotojai, veikiantys prieš šalį“.

Vadinamųjų savigynos būrių, kurie susiformavo per protestus Maidane Kijeve bei visoje šalyje, nuginklavimo reikalavo ir Rusija, ir Vakarai. Šie būriai vis dar kontroliuoja dalį Kijevo centro.

Pirmadienio vakarą Kijeve pradėjus šaudyti radikaliam nacionalistui buvo sužeisti trys žmonės. Šaulys, kuris greičiausiai buvo neblaivus, yra „Dešiniojo sektoriaus“ narys. Ši ginkluota grupuotė prieš kelias dienas su kitais nacionalistiniais judėjimais susibūrė į politinę partiją.

Atnaujinta 12.30 val.

Rusija boikotavo pirmadienį Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą su Krymo totorių bendruomenės atstovais, iš kurių buvo siekiama išgirsti apie padėtį Maskvos aneksuotame regione.

Rusijos misija prie JT pareiškė, jog Krymas dabar yra Rusijos Federacijos teritorija, todėl padėtis jame nebėra klausimas, kurį turėtų svarstyti JT Saugumo Taryba.

Savo vardų nepanorę viešinti JT diplomatai, dalyvavę uždarame posėdyje, sakė, kad jame taip pat nedalyvavo Kinija ir Ruanda.

Rusijos misijos prie JT pranešime pabrėžiama, kad susitikimas dėl žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės Kryme buvo organizuotas ne siekiant pateikti padėties tame regione objektyvų įvertinimą, „o surengti šališką propagandos šou“.

Atsakydama į šiuos priekaištus, Lietuvos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose atstovė Rita Kazragienė pareiškė, kad daugelis Saugumo Tarybos narių ir 100 JT Generalinės Asamblėjos šalių laiko neteisėtu praėjusį mėnesį surengtą referendumą dėl Krymo statuso ir nepripažįsta Maskvos įvykdytos šio Juodosios jūros pusiasalio aneksijos.

Pasak jos, uždarame susitikime diplomatams pirmąkart buvo suteikta galimybė išklausyti „tų, kurie žino, kas dedasi Kryme“, nusiskundimų dėl neužtikrinamo informacijos nešališkumo ir žmogaus teisių padėties, ypač Krymo totorių atžvilgiu.

Krymo totoriai, kurių dauguma yra musulmonai, 1944 metais buvo masiškai deportuoti iš savo tėvynės Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu dėl numanomo kolaboravimo su nacistinės Vokietijos pajėgomis, okupavusiomis Krymą per Antrąjį pasaulinį karą. Šios bendruomenės nariams buvo leista grįžti į Krymą tik 9-o dešimtmečio pabaigoje, pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai.

Kaip rodo 2001 metais atlikto Ukrainos gyventojų surašymo duomenys, totorių bendruomenė turėjo apie 245 tūkst. narių ir sudarė 12 proc. Krymo gyventojų.

Šeštadienį Kryme surengtame forume totorių lyderiai pasmerkė Rusijos įvykdytą aneksiją ir kreipėsi į tarptautines organizacijas, prašydami būti pripažintais autonomine grupe.

R. Kazragienė citavo Krymo totorių žmogaus teisių aktyvistą Mustafą Džemiliovą, kuris sakė Saugumo Tarybos narėms, jog jo bendruomenė ruošiasi surengti referendumą dėl didesnės autonomijos.

Maskvos atstovai pareiškė, kad Krymui tapus Rusijos dalimi, žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės klausimai tame regione nebepatenka į JT Saugumo Tarybos svarstytinų klausimų sritį ir kad pasiūlymai juos nagrinėti blogina didžiausias galias turinčios JT institucijos „statusą“ bei „įvaizdį“.

Tačiau R.Kazragienė replikavo, jog Saugumo Tarybos narės turi teisę organizuoti neformalius susitikimus. Ji pridūrė, kad kol esama Saugumo Tarybos šalių, kurios nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos „įvykusiu faktu“, klausimai dėl to regiono likimo toliau bus keliami.

Lietuva dvejų metų kadenciją JT Saugumo Taryboje pradėjo sausio 1 dieną.

Atnaujinta 09.10 val.

Aneksavęs Krymą ir sutelkęs pajėgas prie sienos su Ukraina, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiliaus plėsti savo šalies teritorijos, kol „užkariaus“ Baltarusiją, Baltijos valstybes ir Suomiją, pareiškė buvęs artimas Kremliaus vadovo patarėjas.

Pasak Andrejaus Ilarionovo, kuris 2000–2005 metais buvo V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais, Kremliaus vadovas sieks grąžinti padėtį, kuri egzistavo paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II laikais ir valdant Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui.

Duodamas interviu Švedijos laikraščiui „Svenska Dagbladet“, A.Ilarionovas perspėjo, kad Maskva gali argumentuoti, jog Suomijos nepriklausomybės pripažinimas 1917 metais buvo Rusijos „nacionalinių interesų išdavystė“. Šį interviu cituoja britų laikraštis „The Independent“.

„Putinas laikosi požiūrio, kad jis saugo tai, kas priklauso jam ir jo pirmtakams, – aiškino buvęs prezidento patarėjas. – Dalis Gruzijos, Ukraina, Baltarusija, Baltijos valstybės ir Suomija yra šalys, kurias Putinas laiko savo nuosavybe.“

A.Ilarionovas pridūrė: „Sprendžiant iš Vakarų lyderių pasisakymų, jie atrodo visiškai užmiršę, kad pasaulyje esama lyderių, kurie nori užkariauti kitas šalis.“

Pastaraisiais metais A.Ilarionovas padėjo rengti kai kurias Rusijos ekonomikos programas ir atlikdavo V.Putino asmeninio atstovo vaidmenį kai kuriuose Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimuose. Dabar jis dirba Vašingtone įsikūrusio Pasaulinės laisvės ir klestėjimo centro Katono institute.

Suomija nėra NATO narė, todėl Rusijos invazija negalėtų būti laikoma puolimu prieš Aljansą. Suomijos karinių oro pajėgų vadas sakė pastarosiomis savaitėmis nurodęs suintensyvinti patruliavimo misijas virš Baltijos jūros.

Ši Skandinavijos šalis 108 metus priklausė Rusijai kaip jos autonominė didžioji kunigaikštystė. Paklaustas, ar V.Putino politika kelia betarpišką grėsmę valstybei, kuri dabar yra Europos Sąjungos (ES) narė, A.Ilarionovas atsakė: „To nėra Putino šiandienos arba rytojaus darbotvarkėje.“

„Tačiau jeigu Putinas nebus sustabdytas, šis klausimas anksčiau arba vėliau bus iškeltas. Putinas kelis kartus yra sakęs, kad bolševikai ir komunistai padarė didelių klaidų. Jis taip pat galėjo pasakyti, kad bolševikai 1917 metais išdavė Rusijos nacionalinius interesus, suteikdami nepriklausomybę Suomijai.“

Paklaustas, ką būtų galima padaryti, siekiant sustabdyti Rusijos ekspansiją, A.Ilarionovas sakė, kad tarptautinės sankcijos dėl Krymo aneksijos V.Putinui veikiau padėjo, o ne sukliudė, nes jos „patvirtino jo požiūrį į pasaulį“ – taip pat „Kremliaus propagandos“ poziciją.

„Privalome priešintis visomis įmanomomis priemonėmis, – aiškino buvęs patarėjas. – Nesu kraujo trokštantis žmogus, tačiau kai kada nėra kito būdo sustabdyti oponentą, tik karinė galia. Vienintelis atsakas į aiškią agresiją – demonstruoti ryžtą užtikrinti kolektyvinę gynybą.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder