Tarp ES šalių didėja socialiniai skirtumai

Graikijoje šiuo metu nedirba įspūdingas skaičius jaunų žmonių – 63 proc., Vokietijoje tokių jaunuolių yra 8 kartus mažiau, nors abi šalys naudojasi bendra valiuta ir Briuselio pastangomis, kartu su kitomis euro zonos valstybėmis, juda glaudesnio ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo link.

Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo daugelyje valstybių narių ir yra didžiausias per visą Bendrijos istoriją. Taip pat vis daugiau asmenų priversti dirbti ne visą darbo dieną. Nuo 2007-ųjų skurdas Europos Sąjungoje tik didėja, o namų ūkių pajamos – mažėja.

Dabar ties skurdo arba atskirties riba gyvena kas ketvirtas europietis. Iki šiol Europos Sąjungos institucijos didžiausią dėmesį skyrė euro zonos ekonomikai, tačiau dabar pastebėta, kad socialiniams skirtumams sparčiai augant būtina ką nors daryti.

„Dar prieš trejus metus priimta strategija „Europa 2020“ pirmą kartą pabrėžė, kad socialinė politika Europos Sąjungoje yra esminė. Tuomet buvo nustatyti tikslai didinti užimtumą, mažinti ankstyvą pasitraukimą iš mokyklos, didinti proporcijas baigiančiųjų aukštąjį mokslą arba atitinkamai padėti 20-čiai milijonų žmonių išbristi iš skurdo“, – sako Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą ir socialinius reikalus Laszlo Andoras.

Anot Europos Komisijos, dideli socialiniai skirtumai tarp valstybių daro poveikį ir geriau gyvenančiai Europos šiaurei, ir sunkiau besiverčiantiems pietums – sumažėjo bendra paklausa bei produktyvumas, išaugo palūkanos.

Tuo metu Europos Parlamento vadovas sukritikavo Komisijos siūlymus atidžiau stebėti nedarbo ir skurdo lygį bei labiau įtraukti darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus kaip nepakankamai ambicingus norint išspręsti dabartines socialines Europos problemas.

Komisija sako, kad lėšų, bent jau jaunimo nedarbo problemai spręsti, yra – Europos Sąjungos valstybės jau susitarė dėl 6 milijardų eurų iš Bendrijos biudžeto, kurie bus skirti stiprinti valstybines užimtumo tarnybas, užmegzti užimtumo ir švietimo institucijų partnerystę, daugiau investuoti į mokymo ir darbinės praktikos programas. Per kelis ateinančius mėnesius valstybės, taip pat ir Lietuva, turi pateikti planus, kaip jos ketina įgyvendinti šias priemones.