Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl V. Putino pareiškimų ir primintų, jog Antrasis pasaulinis karas, per kurį Lenkija neteko apie 6 mln. savo piliečių, prasidėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos aljanso.
„Prezidentas Putinas ne kartą melavo apie Lenkiją, ir jis visuomet taip elgdavosi visiškai sąmoningai, – sakoma M. Morawieckio pranešime. – Paprastai taip nutinka, kai Rusijos valdžia jaučia tarptautinį spaudimą, susijusį su jos veiksmais... Pastarosiomis savaitėmis Rusija patyrė keletą reikšmingų pralaimėjimų.“
Kaip šių nesėkmių pavyzdžius M. Morawieckis paminėjo ES sprendimą pratęsti sankcijas Rusijai dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat dėl masinio dopingo vartojimo paskelbtą draudimą Rusijos sportininkams ketverius metus rungtynėse atstovauti savo šaliai ir Rusijos „nesėkmę mėginant visiškai perimti Baltarusijos kontrolę“.
„Mano nuomone, prezidento Putino žodžiai yra mėginimas pridengti šias problemas. Rusijos vadovas puikiai suvokia, kad jo kaltinimai neturi nieko bendro su tikrove ir kad Lenkijoje nėra paminklų Hitleriui arba Stalinui“, – rašo M. Morawieckis.
„Tokių paminklų mūsų krašte buvo tik tuomet, kai juos statydavo agresoriai ir nusikaltėliai – Hitlerio Trečiasis reichas ir sovietinė Rusija“, – pabrėžė premjeras.
Prieš pat Vokietijos įsiveržimą į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1-ąją Berlynas ir Maskva susitarė pasidalyti teritorijas Rytų Europoje liūdnai pagarsėjusio Molotovo–Ribbentropo pakto slaptaisiais protokolais.
1939 m. rugsėjo 17-ąją Sovietų Sąjunga pasiuntė savo pajėgas į tuometes Lenkijos rytines teritorijas ir jas okupavo. Sovietų kariai netgi surengė bendrą paradą su vokiečių pajėgomis Bresto mieste.
Vis dėlto šis aljansas gyvavo neilgai: 1941 m. birželio 22-ąją A. Hitleris netikėtai pradėjo puolimą prieš Sovietų Sąjungą.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas apkaltino galingąsias Vakarų valstybes ir Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.
Gruodžio 19-ąją kalbėdamas apie Europos Parlamento rugsėjį priimtą rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti savo stalinistinę totalitarinę praeitį ir pabrėžiančią, kad Josifo Stalino režimo nusikaltimai nėra nagrinėjami lygiai taip pat nuodugniai, kaip nacių piktadarybės, V. Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungą sulyginti su nacistine Vokietija yra „cinizmo viršūnė“.
Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 m. Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį A. Hitleriui aneksuoti tuometę Čekoslovakiją. Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys. V. Putinas kalbėjo, kad Lenkija „pati dalyvavo Čekoslovakijos padalijime“, perėmusi nedidelę dalį jos teritorijos.
V. Putinas taip pat sakė, kad 1939 m. sovietų pajėgos „į Lenkiją įžengė po to, kai Lenkijos valdžia neteko savo ginkluotųjų pajėgų kontrolės“.
Be to, Kremliaus vadovas kaltino prieškario Lenkiją antisemitizmu ir tvirtino, kad šios šalies ambasadorius Berlyne žadėjo pastatyti Varšuvoje A. Hitlerio statulą už jo pažadą išsiųsti žydus į Afriką.
Šis ginčas plėtojosi tvyrant padidėjusiai dvišalei įtampai tarp Varšuvos ir Maskvos, Lenkijai reiškiant nuogąstavimus dėl Rusijos „karinio avantiūrizmo“ ir „imperialistinių užmojų“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą