Liepos pradžioje buboninio maro protrūkis buvo užfiksuotas bendrą sieną su Rusija turinčioje Vakarų Mongolijoje. Tuomet į ligoninę buvo pristatyti 27-erių vyras ir neįvardinto amžiaus moteris. Jos būklė buvo kritiška. Užsikrėtusioji tiesiogiai bendravo su 60-čia žmonių, netiesiogiai - su maždaug 400. Teigiama, kad abu šio regiono gyventojai užsikrėtė valgydami žalią švilpiko mėsą.
Tiesa, medikai tokiai versijai nepritaria. Pasak jų, užsikrėsta buvo ne valgant mėsą, o dorojant ją, arba žmones galėjo sukandžioti maru užsikrėtusios blusos.
Maras - bakterinė liga, pirmiausia pažeidžianti laukinius graužikus. Ją platina šeimininkus keičiančios užsikrėtusios blusos. Tokių blusų sukandžioti žmonės, dažniausiai, suserga būtent buboniniu maru. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, laiku nesuteikus pagalbos, liga suaugusį žmogų pribaigia greičiau negu per parą.
Komentaras:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Alvydas Laiškonis patikslino, kad buboninio maro atveju smarkiai padidėja limfmazgiai, tačiau nuramino, kad Lietuvos gyventojams ši infekcija pavojaus kelti neturėtų.
„Ši liga sparčiausiai plinta ten, kur prasta sanitarija ir higiena, todėl ja dažniausiai serga Azijos, Afrikos ir kitų, skurdesnių regionų, gyventojai. Tai lemia didelės žmonių sankaupos ir antisanitarinės sąlygos.
Lietuvoje, kur maro nėra fiksuojama jau daugiau negu pusantro šimto metų, infekcijos pasirodymas yra mažai tikėtinas. Nebent atvežtų koks nors atvykstantis asmuo, tačiau tokia tikimybė - labai maža, - sakė pašnekovas. - Pavieniai susirgimai, pasak jo, yra dažnas reiškinys, todėl į juos, paprastai, dėmesio nebekreipiama ir visuomenė informuojama tik tuomet, kai fiksuojami ligos protrūkiai.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą