Keista, bet maždaug pusę pirmos daugelio Žvejų gatvėje veikiančių kavinių lauko terasos buvo visiškai tuščios. Tuo metu iš tolo pastebėjau, kad prie septynaukščio ant naujai sukaltos terasos kone visi staliukai užsėsti. Nuodėmė būtų buvę neprisėsti ir mums.
Pietaujančių "Klevo lapo" lauko kavinėje neišbaidė net tai, kad darbininkai čia pat gręžė, kalė, "malė", žodžiu - stengėsi praplėsti terasą, kad vietų būtų dar daugiau.
Pirmas įspūdis kažkodėl asocijavosi su sostinės kavinėmis, gal dėl to, kad lauko baldai neįprasti - mažyčiai apvalūs staliukai, apdengti jaukiomis medžiaginėmis staltiesėmis, pintos dailios kėdės, o nuo saulės galvas dengiantis tentas neišmargintas jokiais reklaminiais užrašais.
Nepaisant visai šalia pokšinčių ir gręžiančių darbininkų, sėdėti buvo jauku. O ir padavėjos nevilkėjo jokiais reklaminiais ženklais išmarginta uniforma, greičiau apsirengusios kasdieniškai, tik ryšėjo prijuostes. Kaip namuose.
Dienos pasiūlymai surašyti kreida lentoje taip pat leido pasijusti tarsi sostinėje, nes kainos kiek didokos, palyginti su įprastomis dienos pietų kainomis Klaipėdoje. Žuvienė su lašiša (5 Lt), tuno salotos (12 Lt) ir vištiena su kario padažu (14 Lt). Iškart prisiminiau, kad paskutinį kartą labai skaniai pavalgiau jaukioje aplinkoje vos už 13 litų, ir už šią sumą gavau sriubos bei keptą šamą. Taigi beliko tikėtis, kad čia pavalgysiu tobulai.
Tenka pažymėti, kad nemėgstantiems žuvies (o tokių yra nemažai) - pasirinkimas nedidelis. Visgi gerai, kad tarp antrų patiekalų siūlomos salotos, nes vasarą kartais pietums nesinori karštų patiekalų.
Sriubos nusprendžiau nevalgyti, nes nesijaučiau labai alkanas, o išbandyti, kaip naujoje kavinėje gamina kario padažą, buvo visai įdomu.
"Perspėju, kad vištiena gana aštri", - mano pasirinkimą pakomentavo maloni padavėja. Ačiū jai už tai, bet aštrumo nepabūgau.
Kadangi aplinkui buvo daug valgančiųjų, akį patraukė dailūs indai, iš kurių jie valgė, duona patiekta stilingame krepšelyje, ant stalo, paprašius, padedamos juodos, o ne baltos, kaip įprasta, servetėlės.
Belaukiant patiekalo padavėja atnešė stiklinę vandens, gardinto citrina. Terasą didinę darbininkai pasišalino, tad pagaliau buvo galima mėgautis tikrąja pietų palaima. Vaizdas, kurį pamačiau didžiulėje lėkštėje, nuteikė dvejopai. Suskaičiavau lygiai 5 vištienos gabaliukus, šalia gulėjo saujelė virtų žirnelių bei krūvelė ryžių. Jei būčiau buvęs labai alkanas, ko gero, būčiau nusiminęs. Bet šį sykį nugalėjo estetika ir viltis, kad geriau mažiau, bet skaniai.
Taip ir buvo. Malonus kario aštrumas derėjo su nepriekaištingai išvirtais ryžiais. Plonyčiai birūs ryžiai buvo visiškai kitokie, kokius paprastai patiekia kavinėse, bet išgauti paslaptį, kuo jie išskirtiniai, nepavyko.
"Paprasti kiniški ryžiai, ir tiek", - nesileido į kalbas padavėja. O juk galėjo sugalvoti kokią nors istoriją apie ypatingus ryžius, dėl kurių būtų verta ateiti ir kitą sykį.
Reziumuojant pasakysiu atvirai - maistas tikrai buvo skanus. Tačiau jei būčiau valgęs ir sriubą, pietums būtų tekę pakloti kone dvidešimt litų. Žinau vietų, kur nepriekaištingas maistas patiekiamas gerokai pigiau.
Įvertinimas
Maistas - 4 šaukštai
Aptarnavimas - 3 šaukštai
Aplinka - 4 šaukštai
Vidurkis - 3,5 šaukšto
Dienos pietūs (14 Lt):
* Vištiena su kario padažu
Pagarbiai V. V.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą