Apie batus iš Meksikos, riterių seges ir kitas Klaipėdos pilies įdomybes iš pirmų lūpų

Apie batus iš Meksikos, riterių seges ir kitas Klaipėdos pilies įdomybes iš pirmų lūpų

Pusę amžiaus trukę Klaipėdos pilies archeologinių tyrinėjimų rezultatai sugulė į knygą "Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai", kurią neseniai išleido Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Tai pirmas Klaipėdos istoriografijoje tokios apimties darbas, skirtas Klaipėdos piliai. 300 puslapių apimties gausiai iliustruotame mokslo darbų rinkinyje publikuojami archeologiniai tyrimai, istorikų straipsniai, skelbiama pirmoji, dar 1968 m. vykdytų Klaipėdos pilies archeologinių tyrimų ataskaita, nuotraukos, planai, pateikiama Klaipėdos pilies bibliografija.

Medžiagą knygai pateikė 17 autorių, dauguma jų KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus tyrėjai. Leidinį svariai papildė ir mokslininkai iš kitų institucijų.

Klaipėdos pilies litografija XIX a.

Apie naują knygą, archeologų atradimus Klaipėdos pilyje ir jos ateities vizijas kalbame su knygos "Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai" sudarytoju doc. dr. Gintautu Zabiela.

Kuo Klaipėdos pilis yra išskirtinė tarp kitų Lietuvos pilių?

Klaipėdos pilis yra išskirtinė tuo, jog ji - seniausia mūrinė pilis Lietuvos teritorijoje ir vienintelė viduramžių pilis šalyje, kuri buvo pastatyta ne baltų, o germanų. Dar vienas jos išskirtinumas yra tai, kad pilis tyrinėjama jau daugiau kaip pusę amžiaus ir šis procesas niekada nebuvo nutrūkęs. Jokia kita pilis Lietuvoje nėra taip ilgai ir nuosekliai tyrinėjama. Archeologinių tyrimų metu surinkta labai daug artefaktų, informacijos.

Kaip kilo mintis parengti knygą?

Idėją parengti knygą inspiravo 2014 metų archeologiniai tyrimai rytinėje kurtinoje. Ten aptikome labai gilų, net iki 6 metrų storio kultūrinį sluoksnį su užstatymo liekanomis. Buvo ištirtas 1 100 kv. m plotas, kuriame surinkta per 35 tūkstančius pačių įvairiausių radinių.

Įspūdingoje kolekcijoje yra visko: papuošalų, ginklų, buities dalykų, monetų... Visi artefaktai buvo perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, o tyrimai sugulė į knygą.


1930 metais Klaipėdos piliavietėje buvo pastatytas paminklas Vytautui.

Dauguma knygos autorių patys dirbo perkasose kaip archeologai, tad jų straipsniai labai įdomūs. Pavyzdžiui, Eglė Stankevičiūtė aprašė piliavietėje surinktą didžiulę, apie 13 tūkst. vienetų vinių kolekciją.

Vasilijaus Safronovo straipsnyje pasakojama apie Klaipėdos pilies istoriją, kai pilis jau neteko savo reikšmės, t.y. nuo XVIII a. pab. iki šių dienų. Apie tai, kaip pilis buvo ardoma, ką iš jos norėta padaryti, kaip vokiškasis paveldas keitėsi, kodėl vokiečiai jo nesaugojo.

Paprastai tokie dalykai nutylimi. Juk daugumą savo pilių vokiečiai patys sugriovė, ne lietuviai, ne bolševikai. Taip pat įdomi Raimondos Nabažaitės publikacija apie pilies šildymą, koklių krosnis ir jų liekanas.

Mano straipsnis apie pirmuosius 1968 metais vykusius archeologinius kasinėjimus. Yra išlikusi tų tyrimų ataskaita, nuotraukos, planai. Įdomūs ne tik artefaktai, bet ir aprašymai, kas tuo metu buvo pilies teritorijoje. Pavyzdžiui, pastaba, kad į perkasą skverbiasi tepalai, arba tai, kad tuo metu buvo naudojamas mechaninis kūjis, nuo kurio viskas drebėjo ir trukdė dirbti. Pilis tada buvo laivų remonto gamyklos teritorijoje, kuri buvo labai prišiukšlinta.

Archeloginiai tyrimai atskleidė daug naujų duomenų, kurie anksčiau nebuvo žinomi apie Klaipėdos pilį. Galbūt ir iki šiol daug kam nežinomi. Papasakokite apie juos.

Archeologinių tyrimų metu buvo rasta daugybė daiktų, apie kurių egzistavimą Klaipėdos pilyje anksčiau neturėjome duomenų. Didžiąją dalį radinių sudaro viduramžių palikimas iš XIV-XVI a., tai yra ankstyvi radiniai. Kasinėjant Klaipėdos senamiestį, dažniausiai randami XVI a. ir vėlesni radiniai.


Knygoje publikuojama ir pirmųjų archeologinių tyrimų 1986 m. duomenys.

Pilies teritorijoje radome riterių segių, kurias naudojo ordino pilies gyventojai. Anksčiau apie jas nieko nežinojome. Sukaupėme monetų kolekciją. Viena įspūdingiausių kolekcijų, aptikta šių kasinėjimų metu, yra kabliukų kolekcija, kurioje daugiau kaip tūkstantis kabliukų.

Apskritai surasti kabliuką yra ne taip lengva. Paprastai juos žvejai palieka žvejybos vietose, upių, jūros pakrantėse, kur archeologai nekasinėja. O čia mes kasinėjome užpiltą griovį, kuris kadaise buvo pilnas vandens ir pilėnai jame žvejojo.

Žinome, kad Klaipėdos miestas kūrėsi labai šlapioje vietoje. Medienos yra išlikusios labai nedaug, bet išliko kitų organinių daiktų. Pavyzdžiui, odų. Atradome odinių batų. Žinoma, jie nėra sveiki, nes buvo išmesti į šiukšlyną. Odos dirbiniai buvo tiriami mikroskopu. Jų metu išsiaiškinta, kokių gyvulių odos naudotos. Pasirodo naudojama buvo ne tik galvijų, bet ir ožkos oda. Šiuolaikiniai tyrimai padėjo nustatyti ir batų siūlų kilmę.


Iš gintaro pagamintas žaidimo kauliukas.

Įdomu, kad Klaipėdos pilyje naudoti ne tik lino siūlai, bet ir egzotiški sizalio siūlai. Sizalis yra augalas, kuris auga Meksikoje. Ko gero, tie batai atkeliavo su žmogumi, galbūt buvo išmainyti ir galiausiai atsidūrė Klaipėdoje. Sizalio siūlais susiūti batai pagal formą datuojami XVI a.

Rasta unikalių pavienių eksponatų, pavyzdžiui iš gintaro pagamintas žaidimo kauliukas. Preciziškas daiktelis, bylojantis apie ano meto materialinę kultūrą.

Kai praėjusiais metais archeologai, tyrinėjantys Ferdinando skverą, atrado akmens amžiaus gyvenvietę, vėl imta svarstyti, ar tikrai negyveno vietiniai šiose žemėse dar iki to laiko, kai ordinas nusprendė pastatyti Memelburgo pilį. Lyg ir būta pilies teritorijoje tai patvirtinančių radinių.

Pilies tyrinėjimų metu buvo rasta baltiškų papuošalų: segių, žiedų, kurie priklausė čia gyvenusiems kuršiams ar kitiems baltams, tačiau į pilies teritoriją jie pateko iš greta buvusių kapinių. Kapinės buvo šalia pilies, kasant griovius jos buvo išardytos. Buvo rasta ir žmonių kaulų, kurie gali būti datuojami XII a.

Dar buvome atradę labai seno baltiško kirvio dalį, tačiau jis yra pavienis radinys. Matyt, to laiko pilėnų rastas ir atneštas į pilį. Jeigu rastume tokių kirvių dešimt ar keliolika - tada būtų kitokios išvados.

2016 metais, tirdami šiaurinę kurtiną, kurioje dabar įrenginėjama ekspozicija, radome židinių liekanų. Jos gali būti senesnės nei pilis, tačiau daugiau radinių nebuvo rasta. Tad darome prielaidą, kad gyvenvietės ten nebuvo, gal žvejai žvejodavo ir kažką degino. Vėliau toje saloje ordinas pasirinko statyti pilį.

Bus daugiau

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder