Ar ieškosime kalėdinių dovanų ir šiemet?

Viktoras KROLIS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius

Geriausia dovana, jeigu žmogus geriau pasijus per šventes ir neišleis daug pinigų. Manau, kad nepiktybinis klaipėdiečių noras šiemet išleisti pinigus, kurių nepanaudojo atostogoms ir kelionėms, yra bandymas užsimiršti ir pabėgti nuo problemos. Girdėjau sakant, kad komendanto valandą reikia įvesti ne naktimis, o poilsio dienomis, nes būtent šeštadieniais ir sekmadieniais žmonės šeimomis eina pasivaikščioti po parduotuves. Deja, virusas yra realus. Gerai, jeigu griebs lengva forma. Daug pažįstamų jau sirgo. Ačiū Dievui, nė vienam nereikėjo reanimacijos, bet vienas pragulėjo 21 dieną, kitas - 15.

Užsimiršimas - sveikas dalykas, bet tai geriau daryti vaikščiojant miške, sportuojant. Einu mišku ir man pušynas atgaivina galvą, grįžtu nuėjęs per dvi valandas 10 tūkstančių žingsnių, ir visai kita nuotaika.

Anksčiau nuvažiuodavai žmogus su kalendoriumi, pasišnekėdavai, būdavo kelionių, o dabar to nebeliko. Kalbant apie darbą, galvojame išleisti kokį nors originalų judantį atviruką, įdomų savo turiniu. Paprastai mes dovanomis pasirūpindavome pavasarį, kai kainos vos ne perpus mažesnės.

Asmeniškai aš dovanas pirkdavau tik šeimos nariams. Manau, geriau už dovanas yra susėsti, pakalbėti, padiskutuoti.

Dalia ČESNIENĖ, floristė

Aš pati darau dovanėles: ir dovanoju, ir parduodu. Esu paties seniausio fitodizaino salono Lietuvoje - "Klaipėdos gundos" įkūrėja ir savininkė. Žinau, kad mano darbai teikia žmonėms džiaugsmo, tai sėdžiu miške esančioje sodyboje, išsijuosusi darbuojuosi ir laukiu švenčių. Kadangi man Dievulis davė tokią dovaną, kad galiu pati dovanas gaminti, būtų neprotinga jas pirkti kitur.

Dovanėles parduotuvėje pirksiu tik šešerių metų anūkui. Pavasarį jis grįžo iš Anglijos, kur gimė, gyveno ir pradėjo eiti į mokyklėlę. Jis manęs paklausė: "Močiute, ar padėsi man parašyti laišką Santui Kalėdui?" Mudu rašysime tą laišką ir prašysime, kad atneštų tai, ko jis nori.

Vaidas RAMANAUSKAS, Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius

Savaitgalį važiavau pirkti vaikui batų, bet išėjau lauk iš dviejų parduotuvių, - sausakimša. Tikrai neteisingai žmonės daro. Galbūt ir negalima atsisakyti visai visko, bet dabar tikrai negalima elgtis taip, kaip visada.

Keičiasi visas pasaulis, tad keičiasi ir mano tiek požiūris, tiek elgsena. Tikrai dabar nebėgiojame po parduotuves ir neieškome daugybės dovanėlių. Simbolinių neatsisakysime. Ir vaikai gaus nebe po 3-4 dovanas, bet po vieną.

Perkant dovanas didžiausia atsakomybė tenka žmonai. Dažniausiai pirkdavome parduotuvėse, bet kai kurias užsisakydavome ir internetu. Dukra paauglė, jai reikia šiuolaikiškų papuošaliukų, drabužėlių. Tokioms šventėms stengiamės planuoti ir pinigėlius, ir rimtesnes dovanas. Jeigu tais metais kam nors reikia keisti telefoną, tai stengiamės sulaukti Kalėdų ir jį padovanoti, ne lapkritį, o gruodį dar ką nors nupirkti.

Mano noras, ko gero, kaip daugelio žmonių - kur nors išvykti į kitus kraštus, pailsėti, atsipūsti. Batų, drabužių, kelnių turiu, o pakeliauti dar norėčiau.

Alina VELYKIENĖ, Tarybos narė

Tarybos nariui Audriui Vaišvilai pasakojau, kad mes su vaikais žaidžiame stalo tenisą. Jis man sako: "Aš tau atiduosiu teniso stalą, mano vaikai jau užaugo." Manau, labai svarbu yra toks dalijimasis.

Vaikai anksti ryte, kartais net 7 valandą, bėga žiūrėti, ar po egle nykštukai paliko kalėdinių dovanų. Mes šeimoje labai racionaliai aptariame laiško Kalėdų Seneliui turinį. Ketverių metų dukra šiemet pageidavo kosmetikos staliuko ir lėlių namo.

Mūsų dovanos paprastai būna praktiškos, neretai susijusios su sportu ir naujais potyriais. Esame viena iš tų šeimų, kuri nepirko vaikams telefonų, kol nuo pirmos klasės neperskaitė po 50 knygų. Vienas kitam dovanojame tik smulkmenėles, tik parodome dėmesį. Juodojo penktadienio akcijose nesame dalyvavę. Ta vartotojiška politika įkalina mus.

Dovanomis rūpinasi vyras, o aš - namų aplinka. Manau, daugiau dovanų pirksime internetu, nes Seneliui lengviau pristatyti į paštomatą.

Labai džiaugiuosi, kad Kūčios ir Kalėdos šiemet bus mūsų namuose. Iš vaikystės atsinešiau gilias tradicijas: mes ir maldelę sukalbame, ir plotkeliu dalijamės, ir dvylika patiekalų turime. Svarbiausias dalykas - prisiminti išėjusius, pasidžiaugti šalia esančiais ir diegti tradicijas savo vaikams.

Liudvikas MILEŠKA, Klaipėdos irklavimo centro vadovas

Mes pasitariame su žmona, numatome biudžetą ir visus savo artimuosius ir gerus draugus pasveikiname. Iki šiol daugiausia pirkdavome parduotuvėse, ir ne paskutiniu momentu. Žmona įvykius stebi paskutinius tris mėnesius. Ji vadovauja, o aš tik pritariu arba patyliu, jeigu nepatinka.

Irklavimo centre labiau pasižymėjusiems sportininkams įteiksime dovanas ir šiemet. Paprastai organizuodavome vakarėlį sportininkams ir tėvams, bet šiemet, matyt, to nedarysime. Mes nepamirštame ir rėmėjų. Jeigu kas nors į mūsų kasą įnešė pinigėlį, už kurį galėjome įsigyti inventoriaus, dažniausiai važiuodavome asmeniškai pasveikinti. Bandysime ir šiemet važiuoti, jeigu įsileis. Turime tokias tradicines dovanėles, kuriomis atsidėkojame už parodytą dėmesį irklavimo sportui.

Gustė ČĖSNAITĖ, medicinos studentė

Studijuoju Vilniuje, bet kadangi dabar nuotolinis mokymas, tai grįžau namo į Klaipėdą. Dėl karantino niekas nepasikeitė, aš ir anksčiau daug ką užsisakydavau internetu. Dabar jau tikrai po parduotuves nevaikštau. Pirksiu nei daug, nei mažai - šeimai ir artimiausiems draugams.

Paprastai dovanomis pasirūpinti stengiuosi prieš mėnesį. Joms tam tikros dalies biudžeto neskiriu, turiu nusistačiusi sumą kiekvienam žmogui. Dar ne viską esu nupirkusi, bet turiu idėjų. Kai renki dovaną, daug galvoji apie kiekvieną žmogų. Manęs šeimos nariai klausia, ko norėčiau, bet nesu numačiusi kokių nors materialių dalykų. Ką mama, močiutė, sesė sugalvos, tas mane ir pradžiugins.