Klaipėdietę pakerėjo Balio sala: "Tai tarsi svajonių sapnas" (2)

Klaipėdietę pakerėjo Balio sala: "Tai tarsi svajonių sapnas" (2)

"Balis užburiantis, magiškas ir kartu toks paprastas. Aš tikrai čia dar grįšiu ir ne kartą", - nuolat mintyse sau kartojo 12 dienų po Balio salą keliavusi klaipėdietė Eglė Vaupšaitė.

Tęsinys. Pradžia - vasario 1 dieną.

Po klajonių Ubade, kur teko aplankyti pasakiško grožio džiungles, ryžių terasas, šventyklas ir susidurti su vietinių beždžionių agresyvumo protrūkiais, E. Vaupšaitė su draugų kompanija persikėlė į Candi Dasa miestelį.

Gyveno su driežais

"Tai nedidelių namukų viešbučių kompleksas ant jūros kranto. Pagaliau galime grožėtis ir mėgautis ilgai laukta jūra. Skubiai numetę lagaminus, puolėme eiti link jūros, o ten - tiesiog baseinas ant jūros kranto. Tada supratome, kodėl priėjimas prie jūros ribojamas, pakrantė ne tokia, kokios tikėjomės.

Pakrantės bangos skalavo šiukšles, pradedant plastiko buteliais ir baigiant unitazų dalimis. Teko pasitenkinti baseinu ir tartis su vietiniais dėl kelionės laiveliais į "White Beach" paplūdimį. Čia praleidome keletą dienų. Tai balto smėlio paplūdimys, kuris mus sužavėjo ne tik jūra ir smėliu, bet ir maistu bei šviežių vaisių kokteiliais", - pasakojo E. Vaupšaitė.

Anot jos, viešbučio nameliai Candi Dase miestelyje jaukūs, tačiau nustebino tai, kad vonios kambarys buvo įrengtas lauke.

"Normalus vonios kambarys su dušu ir tualetu, tik viskas lauke po nedideliu stogeliu. Taip, vaikščiodami iš vonios kambario į namelį ir pamiršdami užsidaryti duris, prisileidome driežų. Iš pradžių buvo išties nejauku, tačiau po kelių valandų tai jau tapo įprasta.

Nusa Penida žavi pasakiškais vaizdais.

Net pripratome prie to, kad ryte pirmiausia iš kriauklės išbaidydavome driežus, o po to tik plaudavomės dantis.

Tiesa, mūsų vonios kambaryje gyveno du gan nemaži driežai, tai pirmą vakarą į dušą ėjau rankoje stipriai suspaudusi "Selfie" lazdą. Po to supratau, kad jie manęs bijo labiau nei aš jų", - juokėsi klaipėdietė.

Mėgavosi nardymo malonumais

Keliauninkai šiame regione išbandė paviršinio nardymo malonumus.

"Labiausiai patiko Jemeluk paplūdimyje. Ten nardydami matėme nuostabius koralus, dideles mėlynas jūros žvaigždes, teko net pasigrožėti šventykla po vandeniu. Aplink ją - milijonai ryškiausių ir įvairiausių žuvelių. Grįždami iš šio paplūdimio užsukome į Lempuyang šventyklą. Ji stovi kalno šlaite.

Į dalį kalno važiavome automobiliu, o likusią įveikėme vietiniais motoroleriais. Vaizdas vertas tokio kelio. Ši vieta magiška", - mąsliu žvilgsniu mintyse vaizdus atgamindama pasakojo E. Vaupšaitė.

Šiame regione teko susidurti ir su vietinių gyvenimo prieskoniais.

Viešbutyje klaipėdiečiams teko priprasti prie driežų draugijos.

"Vairuotojas daug pasakojo apie vietinę palmių degtinę - araką. Vakare užkalbinome vietinį gyventoją ir paklausėme, gal jis žino, kur galima jos įsigyti. Žmogus apsidžiaugė ir pasikvietė mus į savo namus.

Sakė, kad gyvena netoli. Pradėję eiti supratome, kad netoli jam, bet mums, visą dieną keliavusiems, keli kilometrai jau buvo tolokai.

Visgi smalsumas vedė toliau. Nuėję apie 2-3 kilometrus, pamatėme nedidelį statinį, panašų į pavėsinę. Jos priekyje buvo maža parduotuvėlė su smulkmenomis, už jos - kelios lovos, šone motorolerių taisykla, kurią skyrė biliardo stalas, aplink lakstė vištos ir vaikai.

Netrukus prasidėjo degustacija", - pasakojo E. Vaupšaitė pridurdama, kad arako degtinė yra kelių rūšių ir skonių.

Skardis ir nuostabi panorama

Paskutinis keliauninkų vizitas buvo Nusa Dua kurortinėje vietoje.

"Apsistojome viešbutyje ir iškart patraukėme į Jimbaran paplūdimyje ant jūros kranto įsikūrusią jūros gėrybių užeigą. Vakarieniavome ir gėrėjomės pasakiško grožio vaizdais, saulėlydžiu. Patarimas keliaujantiems: porcijos ten labai didelės, verta rinktis mažesnes arba vieną dviem", - akcentavo klaipėdietė.

Tą dieną matytas saulėlydis visam laikui nugulė į atmintį. Tokio ryškaus, žavinčio ir magiško vaizdo dar niekada nebuvau mačiusi. Sutemus prasidėjo pasirodymai bei vakaro linksmybės", - pasakojo E. Vaupšaitė.

Šiame regione klaipėdiečiai nusprendė keltis į Balio salą Nusa Penida.

"Tai laukinis grožis. Plaukėme greitaeigiu kateriu. Į jį įlipti ir išlipti yra tikras iššūkis, nes nėra nei uosto, nei prieplaukos, tik saloje tokia mažytė prieplaukėlė iš plastiko talpyklų. Taigi, visi į keltą lipantys avalynę sumeta į dėžes, išlipdami ant kranto susirenka iš dėžių supiltus batus.

Dėl didelių bangų iš katerio išlipi iki pusės šlapias ir tada laukia iššūkis - surasti savo avalynę, - šypsodamasi prisiminimais dalijosi E. Vaupšaitė. - Tada siaubingai automobilį kratančiais žvyrkeliais važiavome link nuostabių vaizdų: skardis, ryškūs paplūdimiai, aukštos uolos, raižyti kalnai - viskas atsiveria nuostabioje panoramoje. Vaizdas lyg iš TV ekrano.

Ten užkandome vietinių patiekalų su draugišku beždžionių būriu. Teko dalintis, bet šįkart mokėjome elgtis atsargiai ir nenukentėjome. Pasimėgavome salos paplūdimiais. Grįžę į savo viešbutį ilgai aptarinėjome dienos įspūdžius."

Vietinėje kavinukėje.

Pasigrožėjome laukiniu rojumi. Sakoma, kad būtent toks Balis buvo, kol jo neatrado turistai.

Buria keliauninkų komandą

Kai kelionė jau ėjo į pabaigą, klaipėdiečiai vakarop nusprendė nuvykti į Uluvatu šventyklą.

"Tai išties įspūdinga šventykla, stovinti ant stačios uolos, smengančios į vandenyną. Čia, saulei leidžiantis, nusprendėme pamatyti kažką vietinio. Vienas jų - "Kecak" balietiškas ugnies šokis. Jį atlieka dainuojantys vyrai be marškinių su audinio gabalėliu ant juosmens. Taip pat pasilikome ir šokio spektaklyje "Legong Dance".

Spektaklyje pasakojama apie karalių, kuris suranda mergelę ir laiko ją nelaisvėje. Visa tai buvo neįprasta mūsų akims, tačiau labai įdomu. Viskas tiesiog kitaip", - pabrėžė E. Vaupšaitė.

"White Beach" gėrimai.

Taip klaipėdiečių nuostabi kelionė priėjo pabaigą.

"Paskutinę dieną pasilikome poilsiui ir pirkiniams. Natūralios kosmetikos produktai tobulai tiko mano lauktuvėms. 12 dienų, praleistų Balyje, buvo nuostabios, būtinai čia grįšiu ir tikrai ne kartą. Tai ta vieta, į kurią norisi sugrįžti. Žmonės malonūs, draugiški ir visada linkę padėti.

Čia laikas sustoja, oras dvelkia smilkalais ir širdį aplanko ramybė. Vieną dalyką supratau: Balis - ne kiekvienam, tačiau tikrai man", - pasakojo E. Vaupšaitė, kuri jau mąsto apie dar vieną išvyką į Balio salą ir jau pradėjo burti keliauninkų kompaniją.

Klaipėdiečių kompanija Nusa Penida saloje.

"Noriu pasidalinti savo patirtimi. Be to, šį pasakišką grožį privalo pamatyti kuo daugiau žmonių. Ir aš tai padėsiu įgyvendinti", - sakė klaipėdietė.

Lempuyang šventyklos teritorija. Ugnikalnio vaizdai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder