Penkiolikos dalių didžiulis Henriko Kulšio vitražas puošė Herkaus Manto gatvės 35 numeriu pažymėto pastato salės langus iš Šaulių gatvės pusės. Prasidėjus pastato remonto darbams grėsmę meno kūriniui įžvelgė Vilniaus dailės akademijos studentė Simona Agota Martinkus, rašanti magistrinį darbą apie vitražą. Studentei pavyko patekti į remontuojamas patalpas ir nufotografuoti H. Kulšio darbą.
Bandė išsaugoti
"Vitražas buvo per visą pastato sieną. Atliktas tapybos ant plonasienio stiklo technika, stiklo detalės sujungtos švino juostelėmis. Nors vitražas sukurtas sovietmečiu, jame nebuvo to laikmečio idealogijos motyvų, tik įvairių amatų ženklai: siuvėjo žirklės, batsiuvio plaktukai ir pan. Tiesa, kūrinys buvo kiek aptrupėjęs, nebuvo visų jo detalių", - pasakojo S. A. Martinkus.
Vitražai buvo pastato languose iš Šaulių gatvės pusės.
Pašnekovė, susisiekusi su Klaipėdos miesto viešosios Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birute Skaisgiriene, kuri taip pat renka ir skaitmenina medžiagą apie Klaipėdos monumentaliosios dailės kūrinius, pabandė išsaugoti H. Kulšio darbą.
"Suradome menininką, kuris būtų sugebėjęs gražiai išimti vitražo detales iš langų. Juk galima išsaugoti bent fragmentus ir eksponuoti juos kitoje erdvėje arba perduoti vitražo manufaktūros muziejui, kuris įkurtas Vilniuje", - svarstė pašnekovė.
Su remonto darbų vadovu Simonai pavyko susitarti, tačiau, kai apie tai sužinojo pastato savininkai, meno gerbėjos buvo paprasčiausiai išvarytos.
O paskui prasidėjo karantinas. Dabar pastato dalis, kurioje buvo vitražai, stipriai pakitusi, buvusio kūrinio nė šukių neliko.
Nesupranta vertės
"Kone visų sovietmečiu sukurtų vitražų likimas toks pats. Sunaikinti", - konstatavo situaciją B. Skaisgirienė. - Vitražai nėra vertinami kaip meno kūriniai, nėra įtraukti į saugotinų kultūros paveldo vertybių sąrašą. Klaipėdoje tik vienas vitražas buvo įtrauktas į minėtą sąražą. Tai šviesaus atminimo Algimanto Stoškaus ir Broniaus Bružo sukurtas vitražas "Baltija", kuris buvo AB "Klaipėdos mediena" administracinio pastato salėje, tačiau net ir jis dingo.
Išliko vitražai tik bažnyčiose, kurių niekas neprivatizuoja. Klaipėdoje dabar analogiška grėsmė kaip H. Kulšio kūriniui gresia Marijos Anortės Mackelaitės vitražui jūros tema, kuris yra Klaipėdos jūrų prekybos uosto buvusių kultūros rūmų pastate. Jis dabar yra pardavinėjamas", - atkreipė dėmesį B. Skaisgirienė.
„Juk buvo galima išsaugoti bent vitražo fragmentus ir juos eksponuoti kitoje erdvėje“, – mano Simona Agota Martinkus. Simonos Agotos MARTINKUS koliažas.
Pašnekovė piktinosi, kad per tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje neatsirado įstatymo, kuris įpareigotų saugoti meno kūrinius. "Monumentaliosios dailės kūriniai: freskos, pano, vitražai - traktuojami kaip architektūros dalis. Pastatą įsigijęs savininkas gali daryti ką nori. Langus keičia į plastikinius, o vitražus išmeta, ištapytas sienas nugriauna. Dėl to labai liūdna ir pikta", - kalbėjo B. Skaisgirienė.
Sunaikinta kūrybinė biografija
"Ne pirmas kartas. Dauguma mano ir mano vyro vitražų sunaikinta. Sunaikinta visa kūrybinė biografija. Nieko negaliu padaryti. Toks mūsų žmonių mentalitetas, nesupranta žmonės, kas yra vitražas, kad tai keleri metai kūrybos, kad kiekvienas jo stikliukas yra apdorotas karščiu", - apgailestavo Henriko Kulšio našlė Rimantė Kulšienė.
Vilniuje gyvenanti menininkė daugelį vitražų kūrė kartu su vyru. "Beveik visų vyro vitražų turiu projektus, nuotraukas. Klaipėdoje kartu kūrėme vitražą laidojimo namams, o vitražo buitinių paslaugų pastate net nuotraukų neturiu. Galėjo pastato savininkai bent pranešti, kad ketina sunaikinti", - guodėsi pašnekovė.
H. Kulšio našlė yra jo kūrinių autorinių teisių paveldėtoja, abu autoriai yra ir asociacijos LATGA menininkų sąraše, tačiau niekas negali apsaugoti meno kūrinio nuo fizinio sunaikinimo. "Galiu kreiptis į teismą dėl autorinių teisių pažeidimo, jeigu kas nors be mano sutikimo panaudotų H. Kulšio vitražo atvaizdą, tačiau negaliu užkirsti kelio pačiam vitražui sunaikinti. Argi ne absurdas?" - stebėjosi Lietuvos teisine sistema R. Kulšienė.
Savininko valia
Asociacijos LATGA Vizualiųjų menų poskyrio vedėja Gabrielė Naprušienė patvirtino, kad savininkas, įsigijęs meno kūrinį, turi teisę jį sunaikinti, tačiau rekomenduojama apie tai informuoti autorių arba jo artimuosius, jeigu autorius miręs, kad šie galėtų kūrinį nusifotografuoti arba pasiimti, jeigu savininkui kūrinys nereikalingas.
"Šiuo atveju H. Kulšio vitražą pastato savininkai galėjo pasiūlyti išsimontuoti ar bent nusifotografuoti R. Kulšienei. Už tai, kad tai nebuvo padaryta, savininkams jokios sankcijos įstatymu nenumatytos. Apeliuojama į žmonių sąmoningumą",- teigė G. Naprušienė.
Susisiekti su pastato savininkais, deja, nepavyko.
Henriko Kulšio vitražo fragmentai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą