Aukščiau už Indiją, žemiau už Kosovą

Po žaidynių D.Gudzinevičiūtė priminė, kad sporto specialistai programoje „Rio 2016“ buvo iškėlę tikslą parvežti 2-3 medalius. „Tikslas yra pasiektas ir viršytas, - konstatavo olimpinio komiteto vadovė. - Nepasisekė tiems, iš kurių visa šalis laukė pergalių. Sportas labai nepastovus, negali visada būti aukštumoje, kartais koją pakiša psichologija, o kartais tiesiog pritrūksta sėkmės. Norėčiau pabrėžti, kad krepšinio rinktinė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Rūta Meilutytė ir Henrikas Žustautas Lietuvai dar iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių iškovojo labai daug svarbių pergalių. To nereikėtų pamiršti. Be abejo, džiaugiamės ir naujais medalininkais, tarp kurių net trys olimpinių žaidynių debiutantai. Iš Rio de Žaneiro negrįžome tuščiomis. Pagal laimėtų medalių skaičių iš 206 rinktinių esame 64-i, lenkiame tokias šalis, kaip Norvegija, Austrija, Portugalija. Detaliai visus rezultatus išanalizuosime per rugsėjį ir spalį, tada darbo grupė pateiks išvadas bei pasiūlymus ateinančiam olimpiniam ciklui.“

Lietuva iš tiesų lenkia prezidentės minėtas šalis. Taip pat ji lenkia Bulgariją, Suomiją, Estiją, jau nekalbant apie medalių visai negavusią Latviją. Europoje esame anaiptol ne paskutiniai. Maža to, Lietuva aplenkė 67-oje vietoje esančią Indiją. Daugiau nei milijardą gyventojų turinti valstybė Rio de Žaneire iškovojo po vieną sidabro ir bronzos medalį.

Lietuva rado rezervų - medalius iškovojo sportininkai, kurie iki šiol olimpinėse žaidynėse ant pakylos nelipo arba apskritai jose nedalyvavo. Sunkiaatletis Aurimas Didžbalis, irkluotoja Milda Valčiukaitė ir baidarininkų duetas - Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas - buvo debiutantai. M.Valčiukaitės porininkei Donatai Vištartaitei ir irkluotojui Sauliui Riteriui (Ritter) tai buvo antrosios žaidynės. S.Riterio porininkui Mindaugui Griškoniui - trečiosios. Sunkiosios atletikos varžybose lietuviai medalių iki šiol nebuvo iškovoję, akademiniame irklavime apdovanojimai pelnyti po 16 metų pertraukos.

Rezervų reikėjo, nes 2012 m. Londono žaidynių prizininkai į Rio de Žaneirą neatvyko arba paliko jį nuleistomis galvomis. Neatvyko atrankos barjerų neperšokę kanojininkas Jevgenijus Šuklinas ir imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Plaukikė R.Meilutytė Rio de Žaneire liko septinta, boksininkas Evaldas Petrauskas krito po pirmojo etapo, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė viltis apginti titulą prarado po jojimo varžybų.

Nors oficialiai medalių planas įvykdytas, faktai rodo, kad šios žaidynės Lietuvai buvo ne pačios sėkmingiausios. Matuoti visos komandos pasiekimus galima pagal keletą rodiklių - aukso medalių skaičių, bendrą medalių skaičių, poziciją valstybių įskaitoje. Galų gale - pagal prizinių vietų skaičių, o prizinėmis olimpinėse žaidynėse laikomos 1-8 vietos. Palyginkime lietuvių pasirodymus Rio de Žaneiro ir kitose žaidynėse.

Ši olimpiada yra vidutiniška, vertinant bendrą medalių skaičių. Turime keturis apdovanojimus, ir tai yra daugiau nei 1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje ar 2004 m. Atėnuose. Antra vertus, tai yra mažiau nei 2000 m. Sidnėjuje, 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone.

Pagal visus kitus parametrus šios žaidynės buvo nesėkmingos. Visų pirma, trūko aukso medalio. Tapti čempionais Lietuvos sportininkams pavyko ketveriose žaidynėse. Nepavyko tik Atlantoje, Pekine ir Rio de Žaneire. Auksas medalių lentelėje lemia daugiausiai. Šalis gali turėti nors ir 10 sidabro apdovanojimų, bet ji vis tiek bus žemiau už valstybę, turinčią vieną čempioną. Dėl šios priežasties Lietuvą aplenkė po vieną medalį turintys, bet 54-59 vietose esantys Kosovas, Fižis, Jordanija, Puerto Rikas, Singapūras ir Tadžikistanas.

Vėlgi dėl aukso stokos Lietuva yra sąlyginai žemai valstybių įskaitoje. Žemiau - 71-ojoje pozicijoje - mūsų šalis buvo tik Atlantoje. Barselonoje Lietuva užėmė 34-ąją, Sidnėjuje - 33-iąją, Atėnuose - 45-ąją, Pekine - 56-ąją vietas. Londone mūsų sportininkai pasidalijo 33-34 vietas.

2012 m. žaidynės Lietuvai buvo ypač sėkmingos pagal daugelį rodiklių, ne tik pagal aukso ar bendrą medalių skaičių. Visos komandos pajėgumą turbūt geriausiai parodo prizinių vietų skaičius. Londone į geriausiųjų aštuntukus pateko 18 Lietuvos sportininkų ir komandų. Rio de Žaneire - 10. Pagal prizinių vietų skaičių lietuviai šiemet pasirodė geriau nei Barselonoje, Atlantoje ar Sidnėjuje, tai yra trejose pirmosiose žaidynėse po Nepriklausomybės atgavimo. Atėnuose, Pekine ir, žinoma, Londone prizinių vietų buvo daugiau.

Visi šie skaičiai dar nereiškia, kad Rio de Žaneire Lietuvos sportininkai mažiau stengėsi, kad smuko bendras lygis. Yra daugybė objektyvių ir subjektyvių faktorių, veikiančių olimpiečių pasirodymą. Galima pastebėti tendenciją ir sunerimti, jei R.Meilutytės rezultatai nuosekliai prastėja nuo 2013 m. Tačiau vargu ar galima numatyti, kad L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei skirtas žirgas keturis kartus atsisakys šokti per kliūtis. Negalima įlįsti į teisėjų galvas ir sužinoti, kodėl jie pergalę skyrė ne persvarą turėjusiam mūsų boksininkui Eimantui Stanioniui, o jo varžovui. Negalima atspėti, kad buriuotoja Gintarė Šait (Scheidt) jau pirmajame plaukime per anksti kirs starto liniją ir taip praras viltis iškovoti medalį. Jei Fortūna kelis kartus būtų atsisukusi tinkama puse, dabar galbūt kalbėtume apie vienas sėkmingiausių žaidynių.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą „Sporto gyvenimas"