J. Kazlauskas: V. Garastas peržengė visas ribas

Išgirdęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vlado Garasto kaltinimus Lietuvos rinktinės sužlugdymu Pekino olimpinių žaidynių pusfinalyje garsus treneris Jonas Kazlauskas nutarė nebetylėti.

Jo nuomone, radikaliais pareiškimais jau seniai  
nieko nestebinantis, V. Garastas šįkart peržengė visas ribas.

Kinijos krepšinio rinktinę į Pekino olimpinių žaidynių ketvirtfinalį atvedęs garsiausias šių laikų Lietuvos treneris Jonas Kazlauskas savo misiją tautų lopšyje baigė. Skirtingai negu Lietuvos vyrų rinktinėje dirbę treneriai, J.Kazlauskas palikdamas Kiniją išklausė daugybę šios šalies krepšinio federacijos vadovų bei vietinių žurnalistų padėkų.

Prezidento kaltinimai

Per ketverius Kinijoje praleistus metus J.Kazlauskas buvo susidūręs su nepasitikėjimu ir kritika, tačiau ramaus būdo trenerio niekas nesupykdė taip, kaip V.Garasto pareiškimai, neva lietuviai olimpinėse žaidynėse be medalių liko tik dėl jo meškos paslaugos.

Po Pekino olimpinių žaidynių duodamas interviu "Respublikai" V.Garastas kaltę dėl Ispanijos rinktinei pralaimėto pusfinalio suvertė buvusiam savo padėjėjui Lietuvos rinktinėje.

"Kazlauskas spaudoje pareiškė, kad Lietuvos rinktinė žaidžia regbį, ir kai mes rungtyniavome su ispanais, teisėjai mums skyrė 45 pražangas, iš kurių net trys - nesportinės. Tas interviu pražudė Lietuvos rinktinę, - širdo V.Garastas. - Ar serbas pasakytų tokį dalyką serbui? Taip pasielgti galėjo tik brolis lietuvis. Tegul jis teisinasi kinams, bet neduoda interviu visam pasauliui. Jis buvo mano asistentas, aš jį iškėliau. Galėjo būti dėkingas ir susilaikyti nuo kai kurių interviu".

Nutarė nebetylėti

Radikalūs LKF prezidento pareiškimai J. Kazlausko abejingo nepaliko. Ilgą laiką tyliai stebėjęs Lietuvos krepšinio patriarcho išsišokimus garsiausias šių dienų šalies treneris nutarė prabilti. "Savo nuomonę galime turėti visi, tačiau tokie oficialaus asmens pareiškimai peržengė bet kokias ribas, - piktinosi J. Kazlauskas. -

V.Garastas jau ne pirmą kartą savo kalbose iškraipo faktus, prasimanydamas įvairiausias istorijas. Gerbdamas jo amžių anksčiau tai nutylėdavau, tačiau dabar tylėti nebenoriu".

Pasak J. Kazlausko, LKF prezidentas nuolat visus kritikuoja ir, užuot atsakomybę prisiėmęs pats, pralaimėjimų priežasčių ieško kitur.

- Treneri, kaip reagavote į V.Garasto pareiškimus?

- Apkaltindamas mane V.Garastas rėmėsi rungtynėmis su Kinija. Lietuva tą mačą sužaidė fantastiškai ir pelnytai nugalėjo. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos rinktinė olimpinėse žaidynėse sužaidė gerai. Galbūt jai kažkiek nepavyko kelios paskutinės rungtynės, tačiau pasiektas rezultatas yra tikrai geras.

Kad ateityje komanda paskutinius mačus sužaistų taip, kaip norisi visiems, reikia analizuoti klaidas, o ne ieškoti kaltininkų iš pašalio. Neva teisėjai ėmė klausyti Kazlausko ir švilpti arba nešvilpti pražangas. Pikta, kad taip kalba oficialus asmuo - federacijos prezidentas. Nežinau, ar tos kalbos kilo iš pavydo, kad man sekėsi Kinijoje, tačiau savo klaidų analizė būtų produktyvesnė.

- Apipiltas purvu buvote ne jūs vienas.

- Kiekvienas oficialus asmuo turi jausti atsakomybę už tai, ką kalba. Prisiminkime, kas buvo su treneriu Antanu Sireika. Galima nesutikti su trenerio ideologija, su komandos komplektacija, treniruočių metodais ir daug kuo kitu. Tuomet pakeisti trenerį galima gražiai, bet negalima sudirbti žmogaus viešai, pilstyti šiukšlių ant komandos, kuri dar tik įpusėjo čempionatą, kaip nutiko Japonijoje.

Prisimenu, kaip treneris V. Garastas pykdavo už tą kritiką, kai jis pats buvo treneris, tačiau dabar jis daro tokius pat dalykus, tik dar blogesnius. Vis dėlto Sireika buvo Lietuvos rinktinės, kuri nugalėjo Europos čempionate Švedijoje, vyriausiasis treneris, tačiau jis buvo padarytas tautos priešu.

Panašiai nutiko ir su Lietuvos rinktinės rėmimo fondu bei jo darbuotojais. Jie buvo pasodinti į kalėjimą ir išvadinti grobstytojais dar neįvykus teismui. O kur tas teismas? Algis Žvirblis laimėjo bylą prieš federaciją ir kartu prieš Garastą. Į teismą federaciją jau padavė ir Algimantas Pavilonis.

Pasak Garasto, pasielgti taip, kaip pasielgiau aš, galėtų tik lietuvis. Gerbiamam prezidentui Garastui atsikėlus ryte reikėtų pasižiūrėti į veidrodį ir prisiminti FIBA kongresą, kuriame prieš Lietuvos atstovus buvo platinamas laiškas ir balsuojama prieš juos. Esu įsitikinęs, kad graikui ar kitos šalies atstovui Lietuvos krepšinis tikrai nerūpės daugiau už blogiausius lietuvius. Pateikiant tokius pavyzdžius pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti į save. Anot Garasto, jis mane iškėlė. Nesuprantu, iš kur tokia didybė ir puikybė.

- O kaip tapote V. Garasto asistentu Lietuvos vyrų rinktinėje?

- Tuomet, kai buvau pakviestas dirbti asistentu į Lietuvos rinktinę, "Žalgiris" jau įveikė "Atletą" su treneriu Garastu priešakyje. Tą patį "Žalgiris" pakartojo ir kitus du sezonus, nors tai buvo jau "nurašyta" komanda. Iniciatyvą, kad ateičiau dirbti į rinktinę, parodė Sabonis ir Marčiulionis. Garastas galbūt galėjo nesutikti, kad tapčiau jo asistentu, bet abejoju, ar jis norėjo pyktis su tais vyrais.

Jei mane kas ir iškėlė, tai didelę pagarbą atiduodu Stanislovui Stonkui, kuris tikrai kažką įžiūrėjo ir paskyrė mane jaunučių rinktinės treneriu. Jis man davė pirmąsias pamokas ir labai padėjo per Europos čempionatą. Galbūt pasiūlytas į vyrų rinktinę buvau ir jo iniciatyva.

- Su kritišku V. Garasto požiūriu susidūrėte ir dirbdamas kartu?

- Niekada nepamiršiu Garasto kalbos, pasakytos Atlantoje, po rungtynių dėl bronzos medalių. Rūbinėje apsilankė tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, išgėrėme šampano ir Garastas prie visų pareiškė:

išeinu aš, išeina Sabas ir Šaras, todėl Lietuvos rinktinės niekur nebebus - nei Europos, nei pasaulio čempionatuose. Pamenu, kaip visi susižvalgėme. Lietuvos rinktinei buvo sunku, vyko kartų kaita, tačiau komanda buvo visur. Žmonės sunkiai dirbo ir tai davė rezultatų. O Garastas visą tą laiką tik kritikavo.