Kretingiškis Simonas Paulius tikisi apsivilkti Lietuvos futbolo rinktinės aprangą

Futbolo.TV kaimyninės šalies pirmenybėse rungtyniaujantis talentingas vidurio saugas išsamiai papasakojo apie „braliukų“ čempionato įdomybes, didelę konkurenciją, ateities perspektyvas, rinktinę ir kitus įdomius dalykus.

Simonai, pradėkime nuo to, ar būtent taip reikėtų į tave kreiptis? Nebūna, kad žmonės ir Pauliumi pavadina? - Futbolo.TV žurnalistas Paulius Jakelis pasiteiravo futbolininko.

Taip, mano vardas Simonas, bet dažniausiai visi mane vadina Simu, nes taip trumpiau ir patogiau. Kas liečia pavardę, nuolat išgirstu daugybę klausimų. Mažai pažįstami žmonės dažnai maišo mano vardą ir pavardę, spėjau prie to priprasti. Jeigu kas nori, gali mane vadinti ir Pauliumi, tikrai atsisuksiu (šypsosi).

Pirmuosius žingsnius profesionaliame futbole žengiai FBK „Kauno“ komandoje. Labai skaudu, kad šios ekipos nebeliko?

Futbolą pradėjau žaisti gimtojoje Kretingoje, vėliau, būdamas moksleivis, persikėliau į Kauną. Ten FBK komandoje pradėjau profesionalo karjerą. Vienas maloniausių prisiminimų, kai su FBK tapome I lygos čempionais nepralaimėję nei vienų rungtynių. Taip pat labai smagu prisiminti FBK aistruolius, kurie neapleido komandos net tada, kai ji buvo išmesta į antrąją Lietuvos lygą. Tiek išvykose, tiek žaidžiant namuose jie aktyviai mus palaikė. Komandos bankrotas - tikrai skaudus įvykis, nes tai klubas turintis gilias tradicijas, daug kartų tapęs Lietuvos čempionu bei gerai pasirodydavęs Europos varžybose. Būtent tokių komandų reikia tiek Kaunui, tiek, be abejo, pačiai Lietuvai.

Praėjusį sezoną pradėjai Alytaus Dainavoje, kaip įvertintum laiką šioje komandoje? Kas „Dainavoje“ patiko, kas ne?

Man asmeniškai ta sezono pusė susiklostė gan neblogai. Visas rungtynes žaidžiau startinėje sudėtyje, išvengiau bet kokių traumų, pasiekiau neblogą sportinę formą ir būtent todėl pavyko išvykti į stipresnę komanda. „Dainavoje“ labai patiko draugiškas, linksmas kolektyvas, taip pat geras treneris (Rimvydas Kochanauskas – aut. past.). Stadione nuolat rinkdavosi labai daug žiūrovų, tad žaisti buvo ypač malonu, jautėsi didelis palaikymas. Minusas? Alytuje, ne paslaptis, prastokos treniruočių sąlygos. Jos trukdė ir vis dar trukdo tinkamai pasiruošti sezonui.

Šiuo metu žaidi viename garsiausių Latvijos klubų „Ventspils“. Kaip atsirado toks šansas?

Dar praėjusią žiemą Turkijoje dalyvavau „Ventspils“ peržiūroje, tačiau tuomet dėl tam tikrų aplinkybių pasirašyti sutarties nepavyko. Būtent dėl to sezoną ir pradėjau „Dainavoje“. Vasarą vėl sulaukiau skambučio iš Latvijos, siūlė atvykti dar kartą. Šį kartą jokių nesklandumų nebuvo ir padėjau parašą ant kontrakto.

Ar buvo kažkokių dvejonių, gal turėjai ir kitų variantų?

Ne, dvejoti nereikėjo. Latviai pateikė konkretų pasiūlymą ir sutikau pasilikti. Be to, čia nusimato geros ateities perspektyvos, nes iš „Ventspils“ komandos yra lengviau išvažiuoti į stipresnes komandas. Tai gerai žinomas klubas, dalyvavęs Europos lygos grupių turnyre, taip pat nuolatinis Latvijos lygos prizininkas.

Kaip priėmė kolektyvas, kaip sekėsi išsikovoti vietą startinėje sudėtyje?

Buvau priimtas tikrai šiltai, nes praėjusiais metais buvo sukomplektuota visiškai nauja komanda. Žaidėjai padėjo greitai adaptuotis. Atvykęs mokėjau tik rusų kalbos pradmenis, tad buvo išties sunku. Kai tik atvažiavau, keletas pagrindinės sudėties žaidėjų išvyko į stipresnius klubus, todėl vietą startinėje sudėtyje išsikovoti nebuvo sunku.

Ar „Ventspils“ klube šiuo metu jaučiasi didelė konkurencija į tavo poziciją? Ir Latvijoje žaidi aikštės viduryje?

Konkurencija šiuo metu yra žymiai didesnė, jei lyginsime su situacija praėjusiame sezone. Kiekvienoje treniruotėje privalai kovoti dėl vietos pagrindinėje sudėtyje. Tai priverčia pasitempti ir padeda tobulėti. Taip, šiuo metu rungtyniauju atraminio saugo pozicijoje, savo vietoje.

Latvijoje žaidi jau daugiau nei pusę metų, kuo skiriasi latviškas ir lietuviškas futbolas?

Futbolo lygis yra labai panašus. Abu čempionatai turi po tris-keturias pajėgias komandas, kurios gali kautis dėl prizinių vietų. Šiais metais Latvijoje jų dar padaugėjo, nes kai kurios tarpsezonyje labai pasikeitė, sustiprėjo. Iš kitos pusės liūdina žiūrovų skaičius Latvijoje, Lietuvoje į rungtynes susirenka daugiau sirgalių.

Kokie šio sezono komandos tikslai, kaip „Ventspils“ pasikeitė tarpsezonyje?

Kiekvienais metais yra keliami tie patys tikslai: laimėti Latvijos taurę, tapti Latvijos čempionais ir kuo geriau pasirodyti Europoje. Komanda praktiškai liko nepasikeitusi, išliko visas branduolys tik pasipildėme keliais legionieriais.

Sezoną pradėjote puikiomis pergalėmis, ar dvikova su „Daugava“ – vienos įsimintiniausių tavo karjeros rungtynių? Ne dažnai klubai nuo 1:3 pasiekia 4:3 per dešimt minučių.

Taip, rungtynės tikrai buvo vienos iš įsimintiniausių, sukėlė daug teigiamų emocijų. Tokias pergales pasiekti pavyksta ne dažnai. Panašų scenarijų prisimenu ir praeitų metu U-21 Europos atrankos susitikime su Suomija, kai atsilikinėdami 1:3 taip pats iškovojome pergalę rezultatu 4:3.

Kokius sau tikslus keli šiame sezone?

Noriu daug žaisti, išvengti traumų ir pasirodyti geriau, nei praėjusį sezoną.

Komandoje žaidžia ir Robertas Freidgeimas, su juo daugiausiai bendraujate? Kaip jam sekasi šiame klube, ar jis patenkintas?

Su juo praleidžiu daugiausiai laiko. Kol kas jam sekasi ne per geriausiai, yra patyręs mikrotraumą ir dėl šios priežasties negali treniruotis. Tačiau sąlygomis, gyvenimu Ventspilyje jis tikrai nesiskundžia, viskas labai gerai.

Ką gali pasakyti apie Ventspils miestą, patinka čia? Latviai juk juo didžiuojasi, kaip vienu gražiausių šalyje.

Na, miestas tikrai vienas gražiausių ir pakankamai ramus. Ventspilis gali didžiuotis savo paplūdimiu, kuris, lyginant su Lietuvos kurortais, yra vienas geriausių. Taip pat miestas labai prižiūrimas, visuomet sutvarkytas. Tikrai gera vieta ramiam poilsiui, nors pramogų čia nėra daug. Tačiau juk atvykstame čia dirbti.

Gal mokaisi latvių kalbos ar „Ventspils“ ekipoje jos visiškai nereikia?

Latvių kalba Ventspilyje nėra būtina. Tiesą pasakius retai išgirstu ką nors šnekant latviškai. Čia daugiausiai kalbama rusiškai, todėl intensyviai mokausi rusų.

Atstovavai ir mūsų jaunimo rinktinėms, ar tikiesi vieną dieną apsivilkti nacionalinės rinktinės marškinėlius?

Manau, kiekvienas žaidėjas to tikisi, dėl to reikia daug stengtis, tobulėt,i ir gal kada nors atsiras tokia galimybė. Niekada nesakyk niekada.

Kokios šalies futbolas tave labiausiai žavi, gal turi mėgstamą komandą, kurios gretose žaisti būtų tavo svajonės išsipildymas?

Labiausiai domiuosi Anglijos čempionatu. Ten vyksta kietas žaidimas, kuris man patinka. Nuo mažų dienų palaikau „Liverpool“.