Praeitą savaitgalį 38 metų kariškis Algirdas Medeikis pirmą kartą dalyvavo estafetiniame bėgime Baltijos kelio metinėms paminėti. Per tris dienas nubėgo beveik 170 kilometrų. Bet tai nebuvo pats didžiausias jo kūno galimybių išbandymas. Bene rimčiausias – per vieną savaitgalį nueiti du šimtus kilometrų ir nubėgtas pusmaratonis.
Sujaudino Baltijos kelio atmosfera
XXVI tradicinis estafetinis bėgimas Baltijos kelio metinėms paminėti startavo rugpjūčio 18 dieną. Nuo Vilniaus iki Talino per Rygą 35 bėgikai per tris dienas įveikė 600 kilometrų. Bėgo atkarpomis pasikeisdami po 10 ar 5 kilometrus (pagal pajėgumą). Iš Šiaulių krašto buvo trise.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kariškis A. Medeikis bėgime dalyvavo pirmą kartą. Patyręs bėgikas bėgo ne tik savo etapus, tad pirmąją dieną nubėgo 60 kilometrų, kiti – 30–40 kilometrų.
„Antrą dieną, bėgant per Latviją, buvo labai karšta, todėl bėgau tik savo etapus, nubėgau apie 50 kilometrų. Estijoje oras jau buvo normalesnis, tai nubėgau 57 kilometrus“, – pasakoja Algirdas.
Didžiausią įspūdį šiauliečiui paliko kelyje sutiktų žmonių palaikymas. Miesteliuose, prie paminklų Baltijos keliui laukdavo vietos gyventojai su dainomis ir vaišėmis, mojuodavo pro šalį bėgantiems, nuotaika buvo puiki.
Lietuvos ir Latvijos teritorijose juos lydėjo policija, kadangi nemaža kelio atkarpa eina judriais keliais, tai suteikė saugumo. Estijoje policija nebelydėjo, tad net ir bėgant kelkraščiu nebuvo labai jauku.
„Kiek supratau, anksčiau šiame bėgime dalyvaudavo daugiau vyresni žmonės, o šiemet džiugu tai, kad prisijungė nemažai jaunimo“, – pažymi Algirdas.
Nepaskutinis paskutinis kartas
Sunku patikėti, kad dar prieš šešerius metus A. Medeikiui net 20 kilometrų pėsčiomis atrodė neįveikiama distancija.
„Žiūrėdavau į bendradarbius, draugus, kurie dalyvaudavo pėsčiųjų žygiuose, nueidavo 20, 40 kilometrų, galvodavau, kas per žmonės, kad gali tiek nueiti“, – prisimena vyras.
Vieną kartą bendradarbiai, jau ne vieno pėsčiųjų žygio dalyviai, prikalbino Algirdą kartu vykti į naktinį pėsčiųjų žygį Klaipėdos apskrityje.
„Sausio mėnuo, išvažiuojant iš Šiaulių buvo didžiausia pūga. Galvoju, kaip aš ten eisiu? Važiavau be jokios nuotaikos“, – prisimena Algirdas.
Atvykus į Gargždus oras buvo ramus, pašalę, dangus žvaigždėtas. Prieš akis – 28 kilometrų trasa iki Klaipėdos.
Prisimindamas visus per tuos metus nueitus žygius A. Medeikis sako, kad šis buvo pats sunkiausias.
„Visas kelias apledėjęs, slidu. Kojos įtemptos, skauda. Parėjom, atsisėdom į autobusą, parvežė namo, reikia iš autobuso išlipti, neišlipu, nesusilenkia kojos, vos ne šliaužti reikia. Viskas, galvojau, čia buvo paskutinis kartas.“
Po trijų mėnesių draugai pakvietė važiuoti į žygį Tauragėje. Buvo balandžio mėnuo, šilta, tikėjosi, kad šį kartą bus lengviau.
„Ėjom apie 30 kilometrų per miškus. Labai kulnis batai nutrynė, didelės pūslės buvo. Vėl sakiau: pabandžiau žiemą, pabandžiau pavasarį, viskas, daugiau nebesiu“, – prisimena Algirdas. Ir nėjo porą mėnesių.
Birželį draugai pakvietė į Medininkus, kur vyko pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais“. Nors buvo labai karšta, o trasa – 35 kilometrai, tačiau šį kartą nei kojų batai nutrynė, nei juto didelio nuovargio ar skausmo, o dar kaip paskatinimą gavo diplomą ir „užsikabino“.
Dabar A. Medeikis nepraleidžia beveik nė vieno Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos žygio, kurių per metus būna per 10. Dalyvauja ir kitų organizacijų rengiamuose žygiuose.
Po 20, 30 kilometrų atėjo laikas išbandyti ir ilgesnes žygių trasas. Pirmą kartą 50 kilometrų pavyko nužygiuoti gana lengvai, o štai 100 kilometrų iš pirmo karto nepasidavė.
„Ėjom iš Baisogalos į Radviliškį. Nebegalėjau paeiti, taip padai buvo nutrinti. Batai pavedė. 65 kilometre jau buvo viskas. Po to dvi savaites gydžiausi kojas“, – sako vyras.
Nors batai buvo pirkti specialiai žygiams, nepigiai kainavo ir jau buvo išbandyti trijuose žygiuose, tačiau po to karto juos norėjosi išmesti. Tačiau kiti žygeiviai patarė pabandyti pakaitalioti vidpadžius, kol atras patogiausius. Tai pasiteisino, batai tarnauja iki šiol ir daugiau nebenutrynė nė karto.
Maratonų kolekcionierius
Kariškiui kartą per metus tenka laikyti fizinę įskaitą. Prieš dvejus metus Algirdas nusprendė rimčiau pasiruošti įskaitai ir pradėjo bėgioti. Iš pradžių kartą ar du per savaitę nubėgdavo po du tris kilometrus. Pamažu distanciją ilgino iki 6 kilometrų.
Sužinoję apie naują Algirdo pomėgį, draugai pradėjo siūlyti sudalyvauti ne tik žygiuose, bet ir bėgimuose.
„Užpernai Šėtoje birželį buvo bėgimas miestelio 653 metinėms paminėti. Tada dar antsvorio turėjau ir 10 kilometrų bėgti saulėje man buvo kančia. Pagalvojau, kad daugiau gyvenime nebėgsiu tokių atstumų“, – prisiminęs šypsosi Algirdas.
Bet ir vėl išėjo priešingai, nei buvo sau žadėjęs. Liepą ryžosi sudalyvauti „Naisių vasaros“ bėgime iki Kryžių kalno ir atgal – iš viso 17 kilometrų.
Atviruose laukuose kepino saulė, tačiau iki Kryžių kalno pavyko nubėgti be sustojimo, atgal bėgo apie keturis kilometrus, o toliau ėjo pėsčias.
„Blogiausia, kai senyvo amžiaus žmonės bėga, tave lenkia, o tu, būdamas toks jaunas, eini. Tada nutariau, kad reikia pasitempti. Daviau sau pažadą iki rudens, iki Vilniaus maratono, pasiruošti ir nubėgti 10 kilometrų trasą. Bet vėlgi taip išėjo, kad prasidėjo registracija ir man pasiūlė bėgti pusę maratono (21 km) be startinio mokesčio. Pagalvojau, kad nubėgsiu 10, o kitus pareisiu“, – pasakoja Algirdas.
Pirmą kartą 20 kilometrų distanciją pavyko įveikti be sustojimų ir didesnio vargo, ir išsikėlė užduotį – kitais metais nubėgti maratoną.
„Buvo labai sunku. Pusę maratono nubėgau, o pusę tai ėjau, tai bėgau. Ir vėl galvojau, kad maratono daugiau nebėgsiu, nors jau prieš tai buvau užsiregistravęs į kitą maratoną Lenkijoje, nes registracija buvo pigesnė ir kolektyvas rinkosi. Labai bijodamas ten važiavau, bet nubėgau visą nesustodamas“, – prisiminė šiaulietis.
„Tampu maratonų kolekcionieriumi“, – šypsosi Algirdas. Per tuos metus yra nubėgęs 14 maratonų. Šių metų rugsėjo 11 dieną Vroclave (Lenkija) bėgs 15-ąjį.
A. Medeikis jau pusmetį treniruojasi kiekvieną dieną, pasižadėjo sau kasdien nubėgti bent kilometrą.
Pernai Algirdas įstojo į „Bėgimo klubą“, dalyvauja Lietuvos bėgimo taurės etapuose, komerciniuose bėgimuose ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Kiekvieną trečiadienį 18 valandą Šiauliuose prie „Auksinio berniuko“ veda bėgimo treniruotes visiems norintiems pabėgioti.
Iššūkiai kūnui ir dvasiai
Pernai A. Medeikio iššūkis buvo įveikti maratoną, o šiemet – žygį „eXtreme 2x100 km“. Gegužės mėnesį Jurbarko rajone per tris paras žygeiviai įveikia 200 kilometrų. Pirmą parą eina 100 kilometrų, parą ilsisi, trečią parą vėl nueina 100 kilometrų.
Prieš žygį jis nubėgo savo kasdieninius tris kilometrus ir išvyko į Jurbarką. Po pirmos dienos juto nuovargį ir skausmą kojose. Kai kurie bendražygiai nusprendė toliau nebeiti, įkalbinėjo ir Algirdą važiuoti namo, bet jis pasiliko. Numigo trejetą valandų ir jautėsi visiškai pailsėjęs, dargi nubėgo tris kilometrus.
Trečią parą nesunkiai įveikė antrą šimtą kilometrų ir tą pačią dieną išskubėjo į Marijampolę sudalyvauti pusmaratonio bėgime. Taigi, per savaitgalį pėsčiomis ir bėgte įveikė beveik 230 kilometrų.
„Kitais metais bandysiu nueiti 100 kilometrų ir iš karto nubėgti maratoną. Atėjo laikas sudalyvauti ir ultramaratone (50–100 km)“, – apie naujus iššūkius prasitaria Algirdas.
Kitais metais A. Medeikis su dar dviem draugais rengiasi praeiti Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje. Tik rinksis ne tradicinę 830 kilometrų trasą, o daugiau nei 1000 kilometrų, besidriekiančią palei vandenyną. Kadangi bus nutolę nuo stovyklaviečių, gyvenviečių, teks miegoti ir palapinėse. Ant pečių nešis visą mantą: maistą, rūbus, palapines, miegmaišius. Tai bus pirmas toks žygis su nešuliais.
Žygyje planuoja užgaišti 25 dienas, per dieną nueiti po 30–40 kilometrų.
A. Medeikis sako, kad pėsčiomis ar bėgte įveikti ilgus atstumus reikia ne tiek fizinio pasiruošimo, kiek psichologinio nusiteikimo.
„Kas dedasi galvoje einant 50,100 ar daugiau kilometrų? Kova su savimi. Einant 30–40 kilometrų su kompanija, visą kelią gali praeiti besikalbėdamas. Kai eini daugiau – kalbos baigiasi“, – patirtimi dalijasi žygeivis.
Kuo taip traukia žygiai, bėgimas?
Algirdas sako, kad dalyvaudamas pėsčiųjų žygiuose pamatai, kokia nuostabiai graži mūsų šalis: „Kartais net neįtari, kiek įspūdingų vietų yra visai šalia, kad ir aplink Šiaulius.“
Žygiai organizuojami beveik ištisus metus, tad pamatai savo kraštą skirtingais metų laikais, ir kiekvienas yra savaip žavus. Nuo piliakalnių atsiveriantys vaizdai, paupiai, atodangos, žvyro karjerai, miškai, šilai atima žadą. Yra ekstremalių žygių, kurių trasos driekiasi pelkynais, upių vagomis, brūzgynais, tenka kopti ir leistis stačiais skardžiais.
Bėgiojimas Algirdą ramina: „Jeigu dirbi protinį darbą, sunki diena, daug streso, tai bėgimas labai atpalaiduoja. Susikaupi, pradedi bėgti ir po dviejų kilometrų visa įtampa išsilaksto.“
Per tuos šešerius metus, kiek dalyvauja pėsčiųjų žygiuose, A. Medeikis yra nuėjęs per 4000 kilometrų, per dvejus metus nubėgęs per 2000 kilometrų.
Dabar pirmenybę teikia maratonams, tačiau nepraleidžia ir Lietuvos žygių asociacijos įskaitinių žygių. Beveik visi Algirdo savaitgaliai užimti ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais. Kartais per vieną savaitgalį spėja sudalyvauti ir trijuose renginiuose.
Ir ne vien žygiai ar bėgimas jo dienotvarkėje, bet ir krepšinis, futbolas, paplūdimio tinklinis ar dviračiai.
Vakar Algirdas su kolegomis dalyvavo trečią kartą vykusiame Karinių oro pajėgų paplūdimio tinklinio turnyre Juodkrantėje ir tapo nugalėtojais.
„Blogiausia, kai senyvo amžiaus žmonės bėga, tave lenkia, o tu, būdamas toks jaunas, eini. Tada nutariau, kad reikia pasitempti.“
Rašyti komentarą