Dveji su puse metų, kai vaikino neklauso kojos. Tačiau A. Navickas šiandien Klaipėdai ir jo treneriui Liudui Mileškai bei didelei svitai aistruolių - olimpinė viltis. Tiksliau - parolimpinių žaidynių, į kurias vaikinas turi visus šansus patekti, viltis.
Birželio 7 d. Danėje vyks akademinio irklavimo regata "Vilties yriai", kurioje jau antrus metus dalyvaus ir neįgalieji. Tarp jų - ir Augustas Navickas. Jo puikiu pasirodymu Italijoje per "Vilties bėgimą" džiaugėsi gausus aistruolių būrys Klaipėdoje.
Italijoje vykusiame irklavimo čempionate tarp neįgalių irkluotojų Augustas buvo vienuoliktas. Tačiau toji "neįspūdinga" vieta vaikinui suteikė teisę dalyvauti pasaulinėse akademinio irklavimo varžybose Prancūzijoje. Jose bus teikiami kelialapiai ir į parolimpines žaidynes.
Kaip jis, tapęs neįgalus, nepasidavė nevilčiai ir "boksavo" neįgalumą siekiais bei laimėjimais įvairiausiose gyvenimo srityse bei kokia kaina pareina tie laimėjimai su Augustu Navicku apie visa tai ir kalbamės šiame interviu.
Kai sužinojau apie Tavo sėkmę atrankinėse varžybose Italijoje, labai pasidžiaugiau. Ir kilo begalė klausimų: kaip Tu išsiruoši į varžybas? Ar turi pagalbininkų, kurie Tave lydi, kas padeda valtį įkelti į vandenį, iš jo iškelti ir taip toliau. Juk kiekvienu atveju, bent taip įsivaizduoju, reikia save priversti daryti tai, kas pakankamai sunku ir fiziškai pajėgiam.
Aš viską galiu pats. Susiradau butą, kad nebūtų laiptų. Į automobilį įlipti ir išlipti, įsikelti vežimėlį ir išsikelti taip pat galiu savarankiškai. Tik štai Klaipėda tikrai nėra palanki neįgaliesiems. Neseniai atidarė modernų "Kultūros fabriką". Labai norėjau tuoj pat jį apžiūrėti - liftas neveikia. Na, dabar pranešė, kad jau, jau. Į Muzikinį teatrą - niekaip be draugų pagalbos negalėčiau patekti. Kaip ir į barus senamiestyje. Bet sulekia bičiuliai ir mane "sunešioja". Mieste kažkas daroma neįgaliųjų labui. Tačiau to dar nepakanka. Užtat dažnai, važiuodamas per miestą, galvoju - gal neįgalus tesu aš? Nes su vežimėliais ir vaikštynėmis beveik nieko nesutinku. Todėl, kad dar daug kliūčių, kurių neįgalūs nepajėgia įveikti.
TRENERIS. Į Italiją neįgalus irkluotojas važiavo su savo treneriu Liudu Mileška.
Irklavimo centre valtį į vandenį įsikelti, ją iš Danės ištraukti padeda centro darbuotojai. Į Italiją, pavyzdžiui, keliavau su savo treneriu. Su savo drauge Ema keliavom į Slovakiją, Maltą. Žodžiu, gyvenu aktyviai.
Gal tai ir ne visai etiška, bet noriu paklausti: kokiomis aplinkybėmis susilaužei stuburą? Ir kas vis dėlto sutvirtino viltį, jog tai ne pasaulio pabaiga?
Prieš beveik trejus metus bėgau nuo civilizacijos pas močiutę, kuri gyvena miškingoje vietovėje. Ten buvo ir kažkas panašaus į kalnų trasą. Tai su bičiuliu ir pavarėm taip, kad persiverčiau. Ir susilaužiau stuburą. Bet nepuoliau į depresiją, neaimanavau. Atvirkščiai, buvau dėkingas likimui už pamoką. Galėjo būti ir blogiau, nes, neturėdamas vairavimo teisių, automobiliu gazuodavau, galima sakyti, žaibu. Ištikus nelaimei, iš manęs būtų likęs blynas... Negaliu sakyti, kad susilaužęs stuburą euforiškai džiūgavau. Buvo ir nevilties minučių. Bet gal po metų, po visų reabilitacijų sugrįžo noras aktyviai gyventi, o ne verkšlenti, tuo labiau pulti į alkoholio ar kokius kitus liūnus.
Kaip "užsikabinai" už irklavimo? Kas buvo pirmasis treneris, kas Tave treniruoja dabar?
Kai man buvo keturiolika, tėvas nusivedė į Irklavimo centrą pas Liudą Milešką. Jis buvo treniravęs tėvą, apsiėmė treniruoti ir mane. Paskui tą irklavimą kuriam laikui buvau užmetęs. Kai tapau neįgalus, sumaniau prie irklavimo vėl grįžti. Bet... jau visai kitom sąlygom. Reikėjo specialios valties, visai kitų įgūdžių, nes irkluodamas jau negaliu pasikliauti kojomis, ir daugybė kitų subtilumų.
VALTIS. Neįgaliųjų irklavimas turi daug subtilumų, lyginant su sveikųjų. Augusto atveju - jam irkluoti nepadeda neklusnios kojos, viskas priklauso nuo rankų ir pečių jėgos bei stiprybės. O ir valtis, kad neapsiverstų, yra su "bananais".
Tavo vienas pagrindinių konkurentų yra visai be kojų. Tu tas kojas turi, tik jos neklusnios. Visi aistruoliai, pradedant broliais pranciškonais, baigiant Tavo gausiu bičiulių būriu tai vertina, kaip didelį Tavo konkurento privalumą - jo irkluojama valtis lengvesnė... Kaip tą faktorių vertini pats?
Italijoje varžybose dalyvavo 26 neįgalūs irkluotojai. Ir visi jie - pagrindiniai konkurentai. Dalyvavimas šiose varžybose buvo labai pravartus tuo, kad su treneriu pamatėme, ką galime daryti tobuliau. Tiesa, tose varžybose nedalyvavo trys pajėgiausi pasaulio irkluotojai iš Kinijos, Australijos ir JAV.
Prancūzijoje vyks pasaulio akademinio irklavimo čempionatas, į kurį kelialapį iškovojai Italijoje. Kokios Tavo paties, kokios Tavo trenerio prognozės tose varžybose užsitikrinti dalyvavimą parolimpiadoje?
Privalau patekti į aštuntuką. Ir aš turiu visas prielaidas pagerinti savo laiką. 204 centimetrų ūgio sveriu 74 kilogramus. Turiu prisiauginti raumenų iki 80 kg. Tad sportuoju klube "Impuls". Jie mane parėmė, suteikdami galimybę nemokamai treniruotis. Ten sportuoju ir treniruoklių salėj, ir grupiniuose užsiėmimuose su sveikais, plaukioju baseine. Italijoje įsitikinau, kad jėgų man pakanka, bet trūksta ištvermės. Be to, Italijoje man buvo lūžęs šonkaulis. Bet to, nežinojau. Skaudėjo stipriai. Tačiau prieš startą - adrenalinas, susitelkimas, ir jau nieko nejauti, laukdamas lemtingojo ženklo "Go".
RAUMENYS. Dabar Augustas Navickas ir sporto klube "Impuls", ir namuose yra atsidėjęs raumenų auginimui.
Prancūzijoje pasaulio čempionatas rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Kaip jam ruošies?
Bent po dvylika treniruočių per savaitę. Neskaitant raumenų auginimo pratimų.
Ką mes čia kalbėjome - viskas labai gražu, kaip pasakoje. Bet yra buitis, yra finansiniai dalykai. Iš ko gyveni?
Dirbu. Kuriu video reklamą, gaunu pašalpas - neįgaliojo ir slaugos. Iš savo pajamų net pajėgiau kiek sutaupyti specialiai neįgaliojo valčiai. Bet nebūčiau jos įpirkęs be brolių pranciškonų ir Lietuvos pokerio bendruomenės paramos. Ačiū jiems. Ačiū visiems mane palaikantiems. Kviečiu ir neįgaliuosius, ir sveikus lankytis mano portale www.parathlete.net, o ir "feisbuke". Internetinėse erdvėse "reiškiuosi" dažniausiai angliškai, nes palaikau ryšius su likimo draugais visuose kontinentuose.
Ir paskutinis klausimas apie motyvaciją. Kas labiausiai Tave paskatina gyventi aktyviai?
Čia galėčiau vardinti ir vardinti žmones, sutiktus nelaimingai laimingam kelyje. Kaip ir sveikieji žmonės, kartais tingiu arba esu veikiamas lietaus, sniego, vėjo. N-e-n-o-r-i-u... Mano draugė Ema, kurią sutikau reabilitacijoje. Ji atliko kineziterapeutės praktiką. ji ir pastūmėja: eik, nepasiduok. Padaro masažą. Ir - pirmyn. Tėtis - taip pat agitatorius. Broliai pranciškonai pastiprina maldomis ir džiugesiu dėl kiekvieno mano sėkmingo krustelėjimo. Pasaulyje tikrai labai daug geranoriškų žmonių, kurie, tarkim, matydami, kaip "kraustausi" ar "išsikraustau" iš automobilio, pribėga, siūlydami savo pagalbą. Aš jiems dėkingas. Bet susitvarkau pats.
Sėkmės rytojaus "Vilties yriuose".
P. S. Kaip Augustas augina raumenis, pasižiūrėjau jo paskyroje "feisbuke". Jis demonstravo, kaip iš vežimėlio išsirita ant žemės ir daro atsispaudimus - 4 kartus po 50... A. Navickas kartu su neįgaliaisiais iš kitų šalių "Vilties yriuose" startuos sekmadienį apie 12 val.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą