Per pasaulio lietuvių žaidynes - nemokamų renginių gausa

"Šiai dienai žaidynėms esame visiškai pasiruošę. Džiaugiuosi, nes Klaipėdai suteikta išskirtinė galimybė priimti pasaulio lietuvius. Be abejo tai buvo didžiulis iššūkis ir nuveikta daug darbų, bet tikiuosi, kad galutinis rezultatas bus džiuginantis ir pateisinantis visų viltis", - antradienį per spaudos konferenciją kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Vien į sporto varžybas užsiregistravo net 2520 atletų - 673 užsienyje gyvenantys lietuviai ir 1847 sporto mėgėjai iš Lietuvos.

"Galime pasidžiaugti, kad į renginį planuoja atvykti ir žodį tarti Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus. Tai išties svarbus renginys ne tik klaipėdai, bei ir visai Lietuvai. Renginio metu kiekvienas klaipėdietis taps savotišku savo šalies ir miesto ambasadoriumi", - taigė V. Grubliauskas.

27 sporto šakos

Šiemet į žaidynių programą įtrauktos 27 sporto šakos. Varžybų dalyviai, nuo vaikų iki senjorų (priklausomai nuo sporto šakos), varžysis badmintono, biliardo, futbolo (7x7), golfo, boulingo, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, riedučių, smiginio, stalo teniso, sportinės žūklės, pneumatinio šaudymo, šaudymo iš lanko, šaškių, šachmatų, šiaurietiško ėjimo, teniso, salės ir paplūdimio tinklinio bei keliautojų sporto (pėsčiomis ir baidarėmis) varžybose.

"Varžybos vyks kone visose miesto sportinėse ir viešuosiuose erdvėse. Klaipėda virs tikra sporto meka. Kiekvienas miestietis galės pasijusti žaidynių dalyvių. Džiaugiamėmės, kad pirmą kartą žaidynėse dalyvaus ir neįgalieji", - sakė Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialistas Ignas Pocius.

Neįgalieji dalyvaus bočios, plaukimo, paplūdimio tinklinio ir smiginio varžybose.

Į pasaulio lietuvių sporto žaidynes yra įtrauktos ir slidinėjimo varžybos, tačiau jos vyks rugpjūčio 1-14 dienomis Australijoje.

Žaidynės skiriamos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų paminėjimui. Tikslas - padėti po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams susitikti, išsamiau pažinti Lietuvos kultūrą, puoselėti sporto tradicijas, ugdyti tautiškumą, bei tęsti tautinio bendravimo, jaunosios išeivių kartos lietuvytės išsaugojimo tradicijas.

Kultūrinė programa

Varžybų organizatoriai pasirūpino ir tūrininga kultūrine programa, sumaniai integravo ją į IX pasaulio lietuvių žaidynių eigą.

Birželio 27 d., 20-23 val. pačiame miesto centre, prie arkos, paminklo vieningai Lietuvai įvyks IX Pasaulio lietuvių žaidynių susipažinimo vakaronė, folkšoko diskoteka, kurioje dalyvauti kviečiami ir sportininkai, ir miestiečiai.

Birželio 28 d., 14 val. - Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Šventos mišios, žaidynių vėliavos šventinimas.

Birželio 28 d., 20-22 val. žaidynių iškilmingas atidarymas su menine programa.

Birželio 29 d., 10-15 val. - Atgimimo aikštėje vyks miesto sveikatos ir sporto šventė, ir gatvės krepšinio varžybos prie PC "Studlendas" miestiečiams ir svečiams. Atgimimo aikštėje koncertuos klaipėdiečių grupės "Nervas", "Varnos", "Flyer", vilniečių "Neteisėtai pagaminti", vyks bendras Vilniaus ir klaipėdos muzikantų projektas "AC/DC project".

Birželio 29 d., 20-23 val. - II Melnragės paplūdimyje - atsisveikinimo vakaras, folkšoko diskoteka žaidynių dalyviams.

Birželio 30 d., 10.30-14 val. - viešbučio "Amberton Klaipėda" konferencijų centre - Pasaulio lietuvių sporto forumas.

Visos varžybos ir renginiai bus nemokami. Juos galės pamatyti visi norintieji. tik šiek tiek sudėtingiau bus patekti į varžybų atidarymo ceremoniją, kuri vyks birželio 28 dieną (penktadienį) "Švyturio" arenoje.

"Į atidarymą žmonės bus įleidžiami tik su kvietimais. Juos pradėsime dalinti kitą savaitę, kuomet tiksliai žinosime, kiek sportininkų ir užsienio šalių delegacijų atstovų dalyvaus atidarymo šventėje. Pirmenybę teikiame žaidynių dalyviams, o kiek liks laisvų kvietimų - juos išdalinsime miestiečiams", - sakė renginio organizatoriai.

Užsienio lietuviams bus pasiūlyta dalyvauti ekskursijose po Klaipėdą, Neringą, Palangą.

Ištakos - 1938-ieji

Žaidynių istorija prasideda 1938 metais, kai Kaune įvyko lietuvių Tautinė olimpiada. Joje dalyvavo didžiulis būrys lengvaatlečių. Olimpiadoje varžėsi lengvaatlečiai, boksininkai, futbolininkai, šauliai, žirgų sporto entuziastai, dviratininkai, lakūnai, aviamodeliuotojai. Iškilmingame Tautinės olimpiados atidaryme dalyvavo per 10 tūkst. žmonių. Kaunas skendo tautinių vėliavų jūroje. Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona sportininkams įteikė olimpinę vėliavą, į padangę buvo paleista apie tūkstantis balandžių.

Lietuvą okupavus Tarybų sąjungai, Tautinė olimpiada nebevyko. Tik po keturiasdešimties metų Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva atkurtos senos tradicijos - 1978 metų birželio 27 - liepos 3 dienomis Toronte (Kanada) surengtos I pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jos buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 60 metų ir Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 40 metų jubiliejams. Žaidynėse dalyvavo 1101 sportininkas iš JAV, Kanados, Anglijos, tuometinės Vakarų Vokietijos, Australijos ir Argentinos. Lietuviai rungtyniavo 11-os sporto šakų varžybose: lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, stalo teniso, teniso, golfo, futbolo, plaukimo, šaudymo, šachmatų, kalnų slidinėjimo.

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę 1991 metais IV pasaulio lietuvių sporto žaidynės surengtos Lietuvoje. 2000 metais pasaulio lietuvių sporto forume buvo nutarta, kad pasaulio lietuvių žaidynės - aktuali tautinio bendradarbiavimo forma, nes užsienyje gyvena apie 1,5 mln. lietuvių.

ŽAIDYNIŲ GRAFIKAS