Šiuos trofėjus kruopščiai renka ir istorijai į lentynėles dėlioja Klaipėdos sportininkų namų metodininkas, sporto istorikas Algirdas Vaicekauskas.
Kai Lietuvoje bus paskelbta karantino pabaiga ir bus leidžiama organizuoti renginius, visi klaipėdiečiai kasdien darbo valandomis, kaip būdavo ir ankščiau, galės ateiti į Klaipėdos sportininkų namus (S. Daukanto g. 24) ir iš arti pamatyti mūsų aprašytus eksponatus.
Šįkart jums, mieli skaitytojai, pristatome Londono vasaros žaidynių olimpinį deglą, kurį Klaipėdos sportininkų namams padovanojo olimpinę ugnį nešęs šviesaus atminimo klaipėdietis Kazimieras Budrys.
Jis ugnį nešė 2012 metais Ašfordo mieste (Anglija).
8 tūkstančiai skylučių
Londono olimpinis deglas 70 dienų buvo nešamas aplink Jungtinę Karalystę gegužės 19 - liepos 27 dienomis. Pastarąją dieną deglas buvo pristatytas į Olimpinį stadioną, kur įvyko olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija.
Šį deglą suprojektavo britų dizaineriai Edwardas Barberis ir Jay'jus Osgerby'is. Pasirinktas trikampio formos dizainas, siekiant pabrėžti trejybę, kadangi 2012 m. Londono olimpinės žaidynės buvo trečiosios Londono olimpinės žaidynės. Prieš tai jos šiame mieste vyko 1908 ir 1948 metais.
Degle neatsitiktinai yra 8 tūkst. lazeriu išpjautų skylučių. Tai simbolizuoja 8 tūkst. deglo nešikų istorijas ir 8 tūkst. mylių (13 tūkst. km), kurias turėjo įveikti deglo nešikai. Teigiama, kad olimpinis deglas gali prisitaikyti ir prie penkių laipsnių šalčio, ir prie 40 laipsnių karščio.
Deglą gaminusi Vokietijos inžinerijos įmonė atliko kruopščius bandymus, siekdama įsitikinti, kad dizainas gali atlaikyti vėją, lietų ir net sniegą. Gamintojai teigia, kad 2012 m. Londono olimpinių žaidynių deglas yra vienas lengviausių per visą olimpinių žaidynių istoriją.
Londono olimpinių žaidynių deglas pagamintas iš aukso ir perdirbto aliuminio.
Iš viso buvo pagaminta 8 tūkstančiai tokių deglų - kiekvienam nešikui ir estafetės dalyviui po vieną. Jis sveria apie 1 kg ir yra 800 mm (31 colio) aukščio. Svoris ir deglo ilgis svarbūs dėl to, kad jį nesunkiai galėtų nešti ir vaikas, ir senjoras. 2012 metais jauniausias deglo nešėjas buvo dvylikos, o vyriausias - 100 metų. Dėl jo aukščio jį galima lengvai apžiūrėti per minios viršų.
2012 m. Londono paralimpinis deglas yra to paties dizaino, tik su veidrodine apdaila.
Neišdildomų emocijų audra
Olimpinį deglą prieš kiekvieną olimpiadą neša žymūs sportininkai ir visuomenės veikėjai, vietinių bendruomenių labui dirbantys žmonės. 2012 metais kartu su K. Budriu šį deglą nešė olimpinis krepšinio čempionas Modestas Paulauskas, viena tituluočiausių šalies plaukikių Birutė Statkevičienė ir įvairių socialinių projektų globėjas Antanas Zabulis. Klaipėdos sportininkų namuose šalia šio deglo yra pakabintas ir tuomečio Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidento Jacqueso Rogge ir žaidynių organizacinio komiteto pirmininko Sebastieno Coe K. Budriui parašytas padėkos raštas. K. Budrys pirmasis iš Lietuvos atstovų nešė Londono olimpinių žaidynių deglą. Beveik prieš aštuonerius metus 300 metrų su deglu rankose estafetėje nubėgęs K. Budrys sakė, kad trasą įveikęs gaudė orą. Tiesa, ne nuo nuovargio, bet nuo emocijų. "Galimybė nešti deglą - viso mano gyvenimo darbų įvertinimas. Link Londono deglo nešėjų rankose keliaujanti olimpinė ugnis nepaliko abejingų miestelių gyventojų, stebėjusių estafetę, o ką jau kalbėti apie mus", - 2012 metais iš Anglijos grįžęs į Lietuvą kalbėjo K. Budrys. Deja, šio iškilaus klaipėdiečio mes netekome 2019 metų vasario 19 dieną - jis mirė po kovos su klastinga liga.
Kitas Londone olimpinį deglą nešęs klaipėdietis olimpinis, pasaulio ir Europos krepšinio čempionas M. Paulauskas, iškart po šio įvykio sunkiai rinko žodžius, tik pasakė: "Emocijų nė kiek ne mažiau nei tuomet, kai su krepšinio rinktine iškovojau čempionų titulą. Jaučiuosi kaip kosmose", - 2012 metais kalbėjo jis.
Tada klaipėdiečiai akcentavo, kad deglo nešimo estafetėje viskas buvo suplanuota sekundžių tikslumu.
"Į kurią pusę pasisukti, kaip tiksliai į rankas paimti deglą, kurią jo pusę atsukti ir kaip tinkamai perduoti ugnį kitam deglo nešėjui. Iš anksto repetavome ir akimirką, vadinamą "bučiniu" - kai olimpiniai deglai yra suliečiami ir vienas deglo nešėjas ją perima iš kito. Tačiau jau bėgant estafetėje laikas praėjo labai greitai", - 2012 metais grįžę iš Anglijos Vilniaus oro uoste su žurnalistais įspūdžiais dalijosi olimpinio deglo nešikai.
Užuomazgos - nuo J. Kiseliovo
Klaipėdos sportininkų namai veikia nuo 2008 metų. Juos jau aplankė keliasdešimt tūkstančių žmonių, tarp kurių ne tik vaikai ar moksleiviai, bet ir daugybė žymių visuomenės veikėjų, nusipelniusių sporto atstovų.
Sportininkų namai dažnai vadinami sporto muziejumi. Tai yra visai arti tiesos, nes čia sukaupta nemažai eksponatų, liudijančių solidžią Klaipėdos sporto istoriją.
Faktai, kad pirmieji sporto klubai Klaipėdos krašte kūrėsi XIX amžiaus antroje pusėje, rodo, jog sportu čia pradėta domėtis kur kas anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje.
Svarbu paminėti, kad pati sporto muziejaus atsiradimo pradžia siejama su 1984 metais. Realiai šią idėją įgyvendinti ėmėsi tuometis miesto Sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas. Jo pagalbininkė Bronė Dumskytė buvo ta darbščioji bitelė, kuri ir pradėjo komplektuoti ir ruošti ekspozicijai pirmuosius eksponatus.
Keitėsi miesto sporto vadovai, keitėsi patalpos, ir muziejaus idėja kuriam laikui buvo primiršta. Dalis buvusios ekspozicijos eksponatų sugrįžo į dabartinius Sportininkų namus.
"Sportininkų namų pavadinimas pasirinktas dėl to, kad čia yra ne vien sporto istorijos ekspozicija, bet tai yra vieta, kur verda gyvenimas, kur įvairiomis progomis renkasi jauni sportininkai, sporto veteranai, kur vyksta įvairūs renginiai. Tai tarsi gyvas organizmas", - kalbėjo prieš kelerius metus Sportininkų namų vedėjo pareigas ėjęs Algirdas Plungė.
Nuo pat pirmųjų Sportininkų namų gyvavimo dienų čia pradėta aktyvi veikla. Sportininkų namai - tai vieta, kur pagerbiami sportininkai, grįžę su svariomis pergalėmis iš įvairių svarbių varžybų. Prasminga tradicija - sportininkų, trenerių, sporto darbuotojų jubiliejinių datų paminėjimas.
Sportininkų namai - patogi vieta, kur gali susirinkti žmonės, kurie yra atidavę daug savo metų sportui, o dabar jau pasitraukę iš aktyvios veiklos. Tokių susitikimų metu atgyja daugybė malonių prisiminimų, o Sportininkų namų archyvas dažnai pasipildo nauja informacija. Tomis progomis visada paruošiami stendai, primenantys jubiliatų veiklą ir jų nuopelnus, vyksta diskusijos, seminarai treneriams.
RAGINIMAS. "Kviečiu visus, kurie turi vertingų Klaipėdos sporto istorijos trofėjų, pasirausti po savo spintas. Juk karantino metu daugelis turi laisvo laiko ir gali tuo užsiimti. Atrinkime vertingiausius Klaipėdos sporto istorijai daiktus. Papildykime muziejų naujais eksponatais. Juos į Klaipėdos sportininkų namus, adresas: S. Daukanto g. 24, prašome atnešti po karantino. Prisidėkime prie savo miesto istorijos", - ragino Klaipėdos sportininkų namų metodininkas, sporto istorikas Algirdas Vaicekauskas.
Algirdas VAICEKAUSKAS, Klaipėdos sportininkų namų metodininkas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą