Saulius Budinas: "Pagaliau jaunieji sporto talentai gauna stipendijas"
Sauliau, ar sunkūs buvo vadovavimo Sporto tarybai metai?, - pasiteiravome S. Budino.
Man sportas - artimas sielai, tad ir ėmiausi šios visuomeninės veiklos su dideliu entuziazmu ir noru. Dabar esu ir naujosios Sporto tarybos narys, tačiau kuomet patvirtino naujus narius, pasakiau, kad pasirinktų kitą pirmininką. Esu Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, tad būtų neobjektyvu ir neetiška vadovauti visuomeninei Sporto tarybai, o vėliau ir miesto Taryboje priimti galutinius sprendimus. Norėjosi, kad Sporto tarybai vadovautų visuomenininkas, o ne politikas. Naujasis pirmininkas Salvijus Paškauskas - savarankiškas žmogus, turintis savo verslą. Jis nebus priklausomas nuo miesto Tarybos ar Sporto skyriaus. Neturėtų būti šališkas ir kuriai nors vienai sporto šakai. Palankiai žvelgiu į šį naująjį Sporto tarybos pirmininką.
Sporto tarybai vadovavote 2,5 met7. Ką per tą laikotarpį pavyko nuveikti?
Buvo intensyviai dirbama, per tą laikotarpį vyko 25 posėdžiai. Nebuvo nė vieno posėdžio, į kurį nesusirinktų dauguma ir jis neįvyktų. Visi aktyviai dalyvavo, entuziastingai sprendė problemas.
Siekiant praplėsti Sporto tarybos veiklą, du kartus buvo keisti nuostatai.
Dėjome dideles pastangas dėl prioritetinių sporto šakų reitingavimo. Speciali komisija kelis mėnesius intensyviai dirbo, rinko medžiagą. Per ilgas diskusijas pavyko sudaryti prioritetinių Klaipėdos miesto sporto šakų sąrašą. Jautėme didelį sporto visuomenės spaudimą, tačiau sudėliojome prioritetus. Visa tai reikalinga tam, kad būtų galima planuoti ateitį, kurti sporto vystymo strategiją.
Taip pat nuolat operatyviai reagavome į rezonansinius miesto sporto įvykius. Po 2009 metų geriausių Klaipėdos sportininkų rinkimų buvo pareikštas nepasitikėjimas uostamiesčio sporto vadu ir kreiptasi į Savivaldybės administraciją dėl įpareigojimo paruošti geriausių sportininkų rinkimo nuostatus. Man pačiam buvo keista, kad anksčiau tokių nuostatų nebuvo. Parengėme nuostatus: nuo 2010 metų sportininkai jau renkami pagal tam tikrus kriterijus, skaičiavimo lentelę pagal varžybų svarbą ir rezultatus.
Džiaugiuosi, kad per mano vadovavimo metus pavyko parengti stipendijų skyrimo olimpinei pamainai tvarkos aprašą, paskirtos pirmosios stipendijos 18 perspektyviausių jaunųjų miesto sportininkų. 2011 metų antram pusmečiui iš miesto biudžeto stipendijoms gavome 50 tūkstančių litų. Kiekvienam sportininkui per mėnesį buvo atseikėta maždaug po 500 litų. 2012 metams stipendijoms planuojama gauti 100 tūkst. litų. Kiekvienam jaunam ir perspektyviam sportininkui miesto vardo stipendija - prestižo reikalas, paskatinantis siekti aukštesnių rezultatų. Stipendijos sportininkams skiriamos po griežtos atrankos, atsižvelgiant į olimpinio komiteto panašią metodiką.
Pavyko įgyvendinti ir tai, kad labiausiai miestą reprezentuojantys sporto klubai gautų ilgalaikes paramas ir galėtų planuoti ateitį. Trijų metų sutartis pasirašė ir solidžią paramą gauna "Neptūno" krepšininkai, "Žemaitijos dragūno" rankininkai. Artimiausiu metu bandysime tai įgyvendinti su "Lemminkainen" moterų krepšinio komanda. Ateityje ir su kitais klubais.
Visuomeninė Sporto taryba prisidėjo ir prie 2011-2014 metų Klaipėdos gyventojų fizinio aktyvumo didinimo ir sporto šakų plėtojimo programos. Be abejo, ši programa nėra visiškai be trūkumų, tačiau mūsų siekiamybė, kad sporto ir infrastruktūros vystymas būtų planuojamas į priekį. Tik nuosekliai dirbant ir planuojant galima pasiekti svaresnių rezultatų.
2011 metų spalio 14 dieną prisidėjome prie Klaipėdos sporto kongreso organizavimo, siekdami organizacinių ir personalo pertvarkos sprendimų Sporto skyriaus vadovybėje, naujų sporto bazių parinkimo, projektavimo, švietimo sporto įstaigų bazių pertvarkos.
Per sporto kongresą buvo garsiai prabilta, kad net maždaug 70 procentų viso Klaipėdos sporto biudžeto suryja darbo užmokesčio fondas...
Tai ir mums kelia nerimą. Klaipėdos biudžetinėse sporto įstaigose sportuoja beveik 4 tūkstančiai sportininkų, dirba 214 trenerių ir 375 aptarnaujančio personalo nariai. Į akis krenta tai, kad toks didelis personalo skaičius. Mūsų tikslas - nuosekliai jį mažinti. Manau, kad treneriai turėtų būti svarbesni už aptarnaujantį personalą. Žinoma, be pastarųjų taip pat neišsiversime, bet tokios didelės disproporcijos neturėtų būti.
Mūsų duomenimis, Klaipėdos mieste organizuotai sportuoja 11,7 tūkstančio, t. y. 6 proc. gyventojų, savarankiškai mankštinasi apie 20 proc. gyventojų. Palyginimui Europos Sąjungos miestuose organizuotai sportuoja vidutiniškai 17,3 proc. ir savarankiškai - apie 30-50 proc. žmonių.
Lietuvoje šiuos rodiklius būtina keisti. Europos sąjungos sportuojančių žmonių vidurkis - ženkliai didesnis, mes gerokai atsiliekame, tad reikia imtis konkretesnių veiksmų.
Mano nuomone, miestui reikia daugiau vadinamųjų "Sportas visiems" renginių, kurie pritrauktų ir sportu sudomintų eilinį žmogų. Reikia nuosekliai planuoti ir organizuoti masinius sporto renginius. Būtų tikslinga sudaryti masinių Klaipėdos sporto renginių planą, kad bent kas kelis mėnesius vyktų tokie renginiai, kuriuos visi žinotų ir domėtųsi.
Mūsų mieste būtina neatidėliotinai spręsti naujų sporto bazių vietos parinkimo, projektavimo, finansavimo ir statybos klausimus, ypač dėmesį skirti nepatenkinamai ugdymo įstaigų aikštynų būklei ir jos gerinimui.
Kūno kultūra ir sportas - reikšminga ugdymo proceso sudedamoji dalis, norint išauginti darnią ir visavertę asmenybę. Fizinio aktyvumo poreikį turime skiepyti dar jaunystėje.
Kaip miesto Tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto vadovas stengsiuosi, jog Klaipėdoje atsirastų sveikatingumo ir sporto pagrindinė mokykla, kurioje sportuojantys miesto moksleiviai galėtų lengviau suderinti treniruotes ir mokslus.
Kol esu visuomeninėje Sporto taryboje ir miesto politikų gretose, dėsiu visas pastangas, kad Klaipėdoje sportuojančiųjų skaičius augtų.
Rašyti komentarą