Prieš maždaug mėnesį visuomeninė sporto taryba, įvertinusi finansus, trenerių ir sportuojančiųjų skaičių, siūlė biudžetinėse įstaigose palikti dviračių sportą, lengvąją atletiką, laisvąsias imtynes, graikų romėnų imtynes, boksą, sunkiąją atletiką, badmintoną, dziudo, tinklinį, rankinį, krepšinį, futbolą, plaukimą ir plaukimą su pelekais.
Tačiau po poros savaičių savivaldybės valdininkai, ruošiantys sporto reformą (darbo grupės vadovė yra savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė) nusprendė, kad biudžetinėse įstaigose neverti likti badmintono ir plaukimo su pelekais atstovai. Jų vietą turėtų užimti meninės ir sportinės gimnastikos atstovai. Pagrindinis argumentas - tai bene vienintelės sporto šakos, kurios vilioja mergaites.
Dabar jau sugalvotas bei miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetui pristatytas naujas variantas: siūloma biudžetinėje įstaigoje palikti badmintono sportą, o sportinę, meninę gimnastiką ir sportinę aerobiką sujungti į vieną būrelį.
Mažins etatų
"Badmintono treneriai turi tris etatus, tad juos siūlomą palikti biudžetinėje įstaigoje su išlyga, kad tuos etatus reikės kompensuoti iš kitų sporto šakų. O kalbant apie sportinę, meninę gimnastiką ir sportinę aerobiką, vietoj 25 etatų, ketinama palikti 13", - komentavo Sporto ir kūno kultūros skyriaus specialistas Ignas Pocius.
Anot jo, povandeninio plaukimo atstovus bus bandoma įtraukti į plaukimo treniruočių grupes.
"Galės toliau treniruoti vaikus plaukti, o jei norės važiuoti į Europos ar pasaulio čempionatus, turės vykti kaip klubas", - sakė I. Pocius.
Reformos nereikia?
Finansų ir ekonomikos komiteto narius itin domino, ar sporto reforma padės sutaupyti lėšų.
"Ar tik nebus taip, jog treneriams reikės išmokėti didžiules išeitines kompensacijas?, - rėžė komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.
I. Pociaus teigimu, neprioritetinių sporto šakų, perėjimas į klubinę sistemą "atlaisvins" 957 tūkst. litų ir šie pinigai bus paskirstyti visoms nebiudžetinėms sporto šakoms. Anot jo, pirminiais skaičiavimais, dabar vieno sportininko krepšelis mėnesiui yra 157 Lt. Įgyvendinus šią reformą krepšelis esą sumažėtų iki 62 Lt, bet jį gautų didesnis kiekis sportuojančių vaikų.
"Mūsų tikslas yra padidinti sportuojančių vaikų skaičių pirminiame sporto etape", - argumentavo I. Pocius.
Tuo metu miesto Tarybos narė Lilija Petraitienė yra įsitikinusi, jog tokios reformos nereikia.
"Pirmiau pasidarykime tvarką. Jei mes nesugebame sužiūrėti, kurie treneriai nedirba, prirašinėja nebūtus vaikus, "chaltūrina", tai iki ko mes nusigyvenome?", - rėžė L. Petraitienė.
Tiek ji, tiek dar du komiteto nariai - R. Taraškevičius ir Artūras Šulcas pastebėjo, kad vykdant reformą yra daug subjektyvumo.
"Kodėl pasirinktos būtent šios sporto šakos. Iš pradžių buvo mąstoma vienaip, paskui - kitaip, dabar - dar kitoks siūlymas. Atėjo keli treneriai, paverkė ir jau pateiktas kitoks siūlymas. Argi tai normalu?, - retoriškai klausė jie.
Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pabrėžė, kad tokio sporto reformos varianto nepalaikys, jei nebus aiškaus ekonominio pagrįstumo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą