Filmą režisavo Amerikos lietuvis Marius Markevičius, tai buvo jo debiutinis darbas. Nors idėja sukurti tokį filmą buvo brandinta jau 15 metų. Pagrindiniai šio kūrinio herojai - legendiniai Lietuvos krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis.
Meilė Tėvynei
Pasakojimas apie antrosios Lietuvos religijos istoriją susipina su tokiais politiniais įvykiais kaip sovietinė okupacija ar Nepriklausomybės atgavimas. Ir galiausiai dramatišką krepšinio kelią vainikuoja 1992 m. bronzos medaliai, olimpinėse žaidynėse Barselonoje iškovoti dvikovoje su rinktine, sudaryta iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų žaidėjų.
„Visą gyvenimą svajojome būti su Lietuva ir jai atstovauti. 1992 metais patekome į olimpiadą. Tai ir buvo svajonė, kuri išsipildė. Šis filmas, parodo, kaip reikia mylėti Lietuvą, kaip mes mylime Lietuvą ir ką galime dėl jos padaryti. Visada mylėjau Lietuvą, bet dabar myliu ją dar labiau. Lietuva siekė laisvės, visa tauta gynė Lietuvos laisvę ir ėjo į priekį, o tai šiame filme sujungta su krepšiniu. Žaidėme Sovietų Sąjungos rinktinėje, bet sakydavome, kad esame lietuviai”, - po premjeros kalbėjo tuometinės rinktinės kapitonas V.Chomičius.
Filme savo prisiminimais ir emocijomis dalijosi ne tik pagrindiniai jo herojai, bet ir 1992 metų rinktinės žaidėjas Artūras Karnišovas, rinktinės treneris Valdas Garastas, tik susikūrusios Nepriklausomos Lietuvos tuometinis vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas bei žinomi užsienio krepšininkai ir ekspertai.
Istorijos pamoka
1992 metais JAV turėjo savo svajonių komandą, kuri buvo žinoma visame pasaulyje ir kurioje žaidė tokios žvaigždės kaip Maiklas Džordanas, Skotis Pipenas, Medžikas Džonsonas, Laris Biordas. Tačiau Lietuva turėjo savo komandą, kuri padarė tai, kas atrodė paprasčiausiai neįmanoma.
„Žaidimu nebuvome pranašesni už amerikiečius, bet gal savo širdimi ir noru. Juk pirmą kartą žaidėme atstovaudami Lietuvai, buvome pionieriai. Filmas sukurtas taip, kad buvo ir juoko, ir liūdesio, ir visam kitam buvo laiko. Tai tikrai gera dovana Lietuvai, jaunimui. Tarsi maža istorijos pamokėlė”, - sakė A.Sabonis.
Tarp prisiminimų ir istorinių vaizdų pasirodydavo ir jaunasis Lietuvos krepšininkas Jonas Valančiūnas. Rodomas jo kelias į profesionalųjį krepšinį ir pabrėžiama, kad jis gimė būtent 1992 metais - jau Nepriklausomos Lietuvos vaikas.
„Po filmo ašaros riedėjo, negalėjau valdytis. Visa ta kova, iškovota bronza... Viskas buvo daroma dėl tikslo. Visi norėjome to paties - grįžti su medaliais, norėjome laimėti tautai. Ir tas dalykas buvo nemarus. Svarbiausia, kad, pavyzdžiui, mano vaikas suprastų, apie ką mes čia kalbame. Kas tada darėsi, kas buvo neteisinga. Ir tai buvo tikra, tikras jausmas, polėkis. Dabar to nebėra, vaikai mano „apvogti”. Ta lietuvybė juk mums buvo Kažkas...” - teigė Š.Marčiulionis.
Po premjeros išskirtinei publikai Lietuvoje filmas jau rytoj bus rodomas Vašingtone, vėliau keliaus į Klivlandą, Rygą. Mūsų šalies kino teatrų žiūrovai „Kitą svajonių komandą” galės pamatyti tikriausiai tik rugsėjį.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą