Praėjusį šeštadienį Vienoje salėje dūdos ir trimitai nežvilgėjo - buvo paleistas Lietuvos himno įrašas, tačiau garbės nuo to nesumažėjo.
Įtikinama "Žuvėdros" pergalė tarp šešiolikos komandų iš dešimties Europos šalių mums dar kartą patvirtino, kad turime tikrąją nacionalinę vertybę, o suskridusiems bei suvažiavusiems kitų šalių sportininkams ir austrų žiūrovams dar kartą užminė mįslę - kas toji vos žemėlapyje įžiūrima Lietuva, jei sukuria tokią elegantišką, estetišką programą ir atlieka ją su tokia meno jėga, kad "Uraganas" ne tik verčia iš koto žiūrovus, bet ir vertinimo komisiją verčia kelti lenteles su pirmosiomis vietomis.
Auga nuolat
Pasaulio ir Europos Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionatuose blogai šokančių komandų nėra. Nors ir nesu choreografijos specialistas, man, jau dešimtmetį fotografuojančiam "Žuvėdrą" ir stebinčiam jos varžovus bei čempionatų dalyvius, matyti, kad visų lygis kasmet ūgteli. Ypač potencialių varžovų. Ir atsiranda tokių reiškinių, kurių niekas nesitiki.
Štai 2008-aisiais Tiumenės "Veros" ansamblio nebuvo net finaliniame šešetuke, o užpernai Maskvoje, pasaulio čempionate, jie jau gavo auksą. Jo tiumeniečiai nebepaleido ir jų gimtajame mieste pernai vykusiame Europos čempionate. Taip Sibiras tampa Europos dalimi!
Praėjusį gruodį Vilniuje, pasaulio čempionate, tiumeniečiai auksą turėjo atiduoti "Žuvėdrai", tačiau dabar į Austriją skrido tvirtai pasiryžę šokti pergalės šokį, taip primindami 1945-uosius, kai tarybinė armija užėmė Vieną. Visgi Tiumenės komanda, šiam čempionatui rengusis vos ne karinio režimo stovykloje, neįstengė įveikti "Žuvėdros".
Gerai, kad ne varžovus muša!
Antrąją vietą užėmusios rusų komandos rėmėjas, sveriantis apie pusantro šimto kilogramų, kitą rytą viešbučio foje prie viskiu "Jim Beam" (ne degtine!) nukrauto stalo demonstravo solinį šokį. Prieš tai, naktį, vargšas komandos treneris turėjo skirti susimušusius savo šokėjus. Taigi žiūrint į energingą storulio šokį, o visą viešbutį kiaurai veriant rusiškai dainai, prisiminiau turtuolio frazę iš filmo "Žiaurus romansas": "Ech, nravitsia mnie zagranica!"
Choreografijos specialistai sako, kad Tiumenės ansamblis dar turi ilgai tobulėti, kol įstengs laikytis elementarių tokio žanro ansambliams keliamų reikalavimų. Tačiau žiūrovai smarkiai ploja, o vertinimo komisijos nariai skiria aukštas ir net aukščiausias vietas. Reikia pripažinti didelę Sibiro šokėjų energiją. Tikriausiai nemažai reikšmės turi ir koketiška dailiakojų šokėjų eigastis, taip tonizuojančiai veikianti mano amžiaus vyrus...
Pergalės savininkų nebūna
Čempionate šoko Lenkijos Radomo miesto ansamblis. Šoko tik vieną kartą, kadangi net į pusfinalį nepateko.
"O buvo laikai, kai Radomas mus lenkė, buvo mums pavyzdys" - prisimena ilgametė "Žuvėdros" šokėja, o dabar trenerė Daina Bertulienė.
Didelį smūgį gruodį Vilniuje gavo vienas pagrindinių "Žuvėdros" varžovų - Brėmeno ansamblis, nugrūstas į ketvirtąją vietą, trečiąją užleidęs tautiečiams iš Diuseldorfo. Populiarusis treneris Roberto Albanese nebeturėjo kur dėtis: arba ansambliui skirstytis, kaip padarė andai garsi kaimyninio Brėmerhafeno komanda, arba smarkiai patobulėti! Į čempionatą Vienoje jis atvyko iš nuovargio pajuodęs, tarsi tris anglies vagonus būtų iškrovęs, tačiau savo tikslą pasiekęs - ansamblis šoko tikrai gerai. Žymiai geriau negu Vilniuje. Skaudu jo šokėjų akims buvo žiūrėti į balkšvą bronzą - taip skaudu, kad net ašaros tryško. Tačiau juos Vilniuje aplenkęs Diuseldorfas liko ketvirtas.
Penktoji ir šeštoji vieta atiteko austrų komandoms, tačiau nepasakytum, kad vien iš mandagumo. Tūlas žiūrovas neprieštarautų, jei jos taptų prizininkėmis. Taip pat protestų nebūtų, jei į finalo šešetuką patektų olandų komandos, čekai, vengrai, serbai, tačiau kaip jie ten pateks, kai vietos tik šešios, o dvi iš jų vis užimdavo abi atkakliosios "Žuvėdros" komandos. Šįsyk mūsų "jaunėlių" į finalą nepriėmė, nors vėlgi niekas iš žiūrovų nebūtų nustebęs, jei jiems ir būtų paskirta ketvirtoji ar penktoji vieta.
Grįžtant šoka sielos
Autobusas nuo Klaipėdos iki Vienos rieda ilgai. "Žuvėdros" vadovė profesorė Skaistutė Idzelevičienė, vaikščiodama tarpueiliu, ir šokėjų nuotaiką palaiko, ir vienam kitam primena šokio judesių išraišką, kurios įvairovė šešių minučių programoje - tokia didelė. Jei nori būti čempionas, būk malonus suprasti, kad smulkmenų šiame žygyje nėra!
Prie degalinių ir užkandinių lenkai, čekai ir įvairiausi tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojai gali pasigrožėti pasaulio ir Europos čempionų - "Žuvėdros" ansamblių šokėjų - mankštomis. Jų nebūna grįžtant. Tada šoka "žuvėdriečių" sielos.
Nors aukso medalio atspindžių marginamas Ernesto Mongino veidas nežaižaravo nesibaigiančiomis šypsenomis, tačiau buvo matyti - jis tikrai laimingas!
"Pirmą kartą šokau pirmojoje komandoje ir iškart - auksas! Smagus jausmas!" - džiaugėsi Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto pirmakursis, iš antrosios komandos perkopęs į pirmąją - auksinę "Žuvėdrą".
Jau kelių aukso ir sidabro medalių laimėtojas Donatas Blusis pastebėjo, kad šiai pergalei daug padėjo ir atkaklios treniruotės, ir platus koncertų turas po Lietuvą: auksinę "Žuvėdrą" pamatė pati Klaipėda, Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys.
Dabar "Žuvėdros" laukia Korėja, EXPO. Ten ansamblis parodys, kad lietuviai puikiai šoka ne vien temperamentinguosius Lotynų Amerikos šokius!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą