Kauniečių pora iš Dominikos parsivežė sunkią ligą

Kauno klinikinės ligoninės medikai pusamžių sutuoktinių porai diagnozavo retą ligą. Kauno visuomenės sveikatos centras buvo informuotas apie tai, kad kauniečiai vyras ir žmona susirgo Denge karštlige. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad susirgę kauniečiai šia liga užsikrėtė Dominikos Respublikoje, kurioje su pertraukomis po keletą mėnesių per metus gyvena.

Kaip naujienų agentūrai ELTA antradienį pasakojo šią ligonių porą gydanti Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus gydytoja Violeta Kanišauskienė, vasario pradžioje Denge karštligės požymiai pasireiškė vyrui, po trijų dienų - jo žmonai. Pastarajai gydymo ligoninėje net neprireikė, - ji nuo pat pradžių gydoma ambulatoriškai. Tačiau moters sutuoktiniui teko kelias dienas praleisti ligoninėje.

„Dengė nėra tokia sunki infekcija kaip geltonoji karštligė. Kadangi vyrui karščiavimas tęsėsi 6 paras, tai kelias dienas jam reikėjo gydytis ligoninėje. Tiesa, moteriai, nors karščiavimas truko trumpiau, atsirado bėrimų, - paraudo bei pradėjo labai niežėti delnai bei kojų padai. Dabar abu jau gali gydytis namų sąlygomis.

Specifinių tai ligai vaistų nėra. Kaip visų karštligių atvejais, taip ir šios, karščiuojant vartojami temperatūrą malšinantys, o jei ką skauda, - ir skausmą mažinantys, vaistai. Po savaitės kitos abiem ligoniams mūsų ligoninėje bus pakartoti išsamūs jų sveikatos tyrimai", - paaiškino Eltai gydytoja V. Kanišauskienė.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irinos Bulsienės, Denge karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga. Pavojingus virusus dažniausiai platina Aedes aegypti uodai. Pagrindinis infekcijos šaltinis - sergantys žmonės ir beždžionės. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Ligos epideminis paplitimas dažniausiai būna sezoninis, pasireiškia trumpais periodais po lietaus sezono.

Specialistų teigimu, šiai ligai būdinga ūmi pradžia, aukšta temperatūra, stiprūs galvos, sąnarių, raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas, odos išbėrimai. Liga trunka apie 10 dienų, bet atstatomasis laikotarpis gali tęstis iki 2 - 4 savaičių.

Dažniausiai sergama lengva Denge karštlige, bet kartais pasireiškia ir sunkesnės formos: Denge hemoraginė karštligė (būdingas intensyvesnis karščiavimas, kraujavimas, sumažėjęs trombocitų skaičius, padidėjęs kapiliarų pralaidumas) ar Denge šoko sindromas (mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15 - 40 proc., jeigu gydoma neteisingai).

Dengė karštligė neretai klaidingai painiojama su tokiomis ligomis kaip gripas, tymai, maliarija, vidurių šiltinė, skarlatina, leptospirozė. Karštligės požymiai slopinami didesnio kiekio skysčių vartojimu, temperatūrą malšinančiais vaistais. Tačiau pažymėtina, - jokiu būdu negalima vartoti aspirino.

Liga dažniausiai pasireiškia protrūkiais, kylančiais įvairiuose Afrikos, Pietryčių Azijos, Kinijos, Indijos, Pietų Amerikos, Vidurio Amerikos, Karibų salyno regionuose. Keliautojams nerekomenduojama vykti po liūčių sezono į vietoves, kuriose paplitusi Denge infekcija. Kelionės metu (ar grįžus iš jos) pajutus ligos požymius būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.

Pastarųjų metu tendencijos rodo, kad egzistuoja didelė Denge karštligės protrūkių tikimybė ir Europoje. 2010 m. pirmą kartą buvo užregistruoti vietinės uodų populiacijos sukelti karštligės atvejai Prancūzijoje ir Kroatijoje, o 2012 m. Denge infekcijos protrūkis registruotas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje pavieniai įvežtiniai šios ligos atvejai buvo registruoti 1994, 2003, 2011 ir 2013 metais.