Kovoje su onkologine liga - visa reikalinga medicinos pagalba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje

Kovoje su onkologine liga - visa reikalinga medicinos pagalba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje

Onkologinis susirgimas kažkam tampa nuosprendžiu, kažkam - galimybe kovoti už save. Šioje kovoje reikia daug kantrybės, stiprybės, artimųjų palaikymo, bet svarbiausia - profesionalios, laiku suteiktos ir kokybiškos pagalbos.

Kol tokią pagalbą žmonės randa, ne vienas nueina ilgus kelius ir klystkelius. Skirtingose ligoninėse teikiama onkologinė pagalba būna tik dalinė, fragmentuota, todėl pacientai pasimeta tarp gydymo įstaigų, specialistų ar tyrimų gausos. Dažnai žmonės, kurie nesusiduria patys arba neturi artimųjų ar pažįstamų, kurie jau turi kad ir nedidelę patirtį sergant onkologine liga, nežino, kad visą reikiamą pagalbą gali gauti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

"Keista ir gaila, kad kartais net pačių medikų iš kitų regiono ligoninių, konsultacinių poliklinikų ar šeimos gydytojų centrų pacientai yra klaidingai informuojami, kad kokiam nors tyrimui ar operacijai reikia vykti į kitų miestų gydymo įstaigas. Norime galutinai šią pacientus klaidinančią nuostatą paneigti. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi sudėtingiausi onkologiniai susirgimai, turimos tam visos reikalingos sudėtingiausios ir pažangiausios diagnostinės technologijos. Klaipėdoje ir visame Vakarų Lietuvos regione tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama praktiškai viskas - nuo onkologinės diagnozės nustatymo, gydymo taktikos parinkimo, chemoterapinio, spindulinio ar kitų metodų gydymo atlikimo iki įprastų išplėstinių operacijų, kepenų operacijų, naujausių robotinių bei plastinių operacijų ir visaverčio gyvenimo džiaugsmo bei pasveikimo vilties suteikimo", - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas dr. Gintautas Virketis.

Viskas prasideda nuo tikslios diagnostikos

Klaipėdos universitetinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas dr. Sigitas Stonkus ir vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė akcentavo, kad daugėja atvejų, kai pacientai stacionarizuojami diagnozei patikslinti, radus jau išplitusią onkologinę ligą, nesant pirminio židinio.

"Galima pasidžiaugti, kad būtent Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įsikūręs onkologijos centras, galintis pasiūlyti modernų ir kokybišką ištyrimą. Anksčiau buvo normalu matyti tik viena onkologine liga sergančius pacientus, o šiandien nieko nebestebina dviem ar net trimis onkologinėmis ligomis sergantys pacientai. Atitinkamai sunkėja ir jų diagnostika. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami šiuo metu vieni moderniausių tyrimų - kasdien atliekamos daugiapjūvės kompiuterinės tomografijos, 3 teslų magnetinio rezonanso tyrimai, vienintelėje ligoninėje Klaipėdoje atliekamas kaulų scintigrafijos tyrimas, kuris reikalingas diagnozuoti onkologinės ligos išplitimą į kaulus", - sakė skyriaus vedėjas dr. S. Stonkus.

Pasak jo, žiniasklaidoje gausu straipsnių apie onkologinių ligų gydymo naujoves, taigi vienas dažniausių pacientų užduodamų klausimų: ar Klaipėdoje galima pilnai išsitirti dėl vėžio ir gauti tinkamiausią gydymą?

"Kaip nėra dviejų visiškai vienodų onkologinės ligos eigos atvejų, taip nėra ir vienodo, visiems galiojančio geriausio gydymo recepto. Jau senokai gydymo neskiria vienas specialistas, pas kurį pacientas pateko. Tai sprendžiama gydytojų pasitarimuose. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, beje, vienintelėje ligoninėje Klaipėdoje, kiekvieną savaitę vyksta naujų ligos atvejų ar neaiškių klinikinių situacijų aptarimas (daugiadisciplinis konsiliumas), kuriame dalyvauja geriausi savo srities specialistai - onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, chirurgai, radiologai, ginekologai, patologai, neurochirurgai, o esant reikalui - ir kitų specialybių gydytojai. Kadangi gydymas dažnai yra kompleksinis, tai yra neretai prasideda nuo chirurginio gydymo, vėliau tęsiama chemoterapija, radioterapija. Todėl labai svarbu iš anksto numatyti visą gydymo planą", - apžvelgė skyriaus vedėjas dr. S. Stonkus ir gydytoja R. Tatarėlytė.

Skyriaus vedėjo ir gydytojos teigimu, vienas įsimintiniausių pastarųjų atvejų buvo vidutinio amžiaus prieš tai buvęs sveikas vyras, kuris kitoje įstaigoje buvo gydytas dėl plaučių uždegimo ir žemo natrio kiekio kraujyje. Nepraėjus nė parai po išleidimo iš stacionaro, jo būklė vėl pablogėjo, dėl ko pacientas jau buvo stacionarizuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Buvo pagalvota apie smulkialąstelinę plaučių karcinomą, kuri gali sukelti ir plaučių uždegimo simptomus ir būtent tokius elektrolitų pakitimus, kaip ir buvo nustatyta pacientui. Jau kitą parą buvo atlikta plaučių kompiuterinė tomografija ir patvirtinta plaučių naviko diagnozė. Nedelsiant paciento būklė aptarta su krūtinės chirurgais, onkologais chemoterapeutais, buvo atlikta bronchoskopija, paimta biopsija - gautas histologinis atsakymas - plaučių smulkialąstelinė karcinoma. Nepraėjus nė savaitei po biopsijos atlikimo pacientas jau buvo konsultuotas chemoterapeuto ir paskirtas gydymas. Tokių atvejų ne vienas, o vidaus ligų diagnostinių skyrių gydytojams tai kasdienybė.

 

 

"Kitose gydymo įstaigose naujai nustačius onkologines ligas, dėl gydymo taktikos nustatymo, gydymo paskyrimo ir jo taikymo pacientas turi kreiptis pas specialistus onkologus. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kad onkologinė liga nustatyta nevisiškai, nežinomas ligos išplitimas ir panašiai. Deja, bet dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientai kitose ligoninėse be reikalo išoperuojami arba atliekamos nepilnos apimties operacijos, kaip turėtų būti atliekamos. Pacientui tai papildoma operacija, neigiama patirtis ir blogesnė gyvenimo kokybė, o kartais negrįžtamai prarastas gydymo laikas", - akcentavo skyriaus vedėjas dr. S. Stonkus.

Žalia šviesa

Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas akcentavo, kad didžiausios gydymo įstaigos, kuriose gydosi daug onkologinių pacientų, gali kurti gydymo centrus, kuriuose yra visos reikalingos paslaugos: radiologinė diagnostika, kompiuterinė tomografija, angiografija, magnetinis branduolių rezonansas, kaulų scintigrafija, genetinė diagnostika, kuri pastaruoju metu tampa ne lydinti, bet pagrindinė. Būtent Klaipėdos universitetinė ligoninė ir yra toks centras Klaipėdoje bei visoje Vakarų Lietuvoje.

Pasak jo, vertinami ne tik klinikiniai simptomai, bet žengiama daug giliau, į genų raišką. "Kliniškai gali atrodyti, kad atvejis nesudėtingas, bet genetiniai tyrimai parodo, kad ligos rizika atsinaujinti per 10 metų yra 90 procentų. Tai gydymą keičia į radikalesnį, nes tai turi daugiau naudos. Ir atvirkščiai - gali būti didelis navikas, bet genetiškai rizika yra labai maža, tad parenkame tokį gydymą, kuris būtų efektyvus ir saugus", - paaiškino A. Česas.

"Yra nedaug ligoninių, kurios viską turėtų vienoje vietoje. Tai turi Santaros klinikos, Kauno klinikos ir mes, Klaipėdos universitetinė ligoninė. Iš dalies turi ir Nacionalinis vėžio centras. Taigi turime išvystytą ir toliau plėtojamą diagnostikos ir gydymo sistemą. Tai svarbu, nes onkologinis pacientas neturėtų būti siuntinėjamas iš vienos įstaigos į kitą. Tai reglamentuota ir ministro įsakymais, kad pacientas, kaip galima greičiau nuo patekimo į ligoninę dienos, gautų kuo geresnę medicinos paslaugą.

Turime vadinamąjį žaliąjį koridorių, dirba onkologinio paciento vadybininkas, kuris padeda toje sistemoje labai greitai susigaudyti. Kai reikia kuo greičiau atlikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą ir t. t., žinome, kad yra tam tikros eilės, bet tas pacientas laukti negali. Jis eina tuo žaliuoju koridoriumi ir tyrimai atliekami tiems pacientams, kuriems tuo metu labiausiai reikia", - sakė A. Česas.

Genetiniai tyrimai - personalizuotos medicinos dalis

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įrengta šiuolaikiška diagnostinė bazė, kurioje atliekama ne tik navikinio audinio mikroskopija, tačiau esant reikalui atliekami molekuliniai, imunohistocheminiai, genetiniai tyrimai, nuo ko priklauso tinkamiausios gydymo taktikos parinkimas bei numatoma ir ligos prognozė. Didelį indėlį diagnostikoje turi intervensiniai radiologai, galintys echoskopo ar kompiuterinės tomografijos kontrolėje atlikti sudėtingiausias navikinio audinio biopsijas.

Molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. Jūratė Kasnauskienė pasakojo, kad čia atliekami tyrimai naviko piktybiškumui įvertinti (krūties vėžio tyrimas) yra svarbūs chemoterapeutams priimant sprendimą gydymo planui sudaryti, ypač ankstyvose ligos stadijose. Taip pat taikininės, biologinės terapijos dalis gydymo priemonių paremta molekulinių tyrimų rezultatais - specifinių genetinių pažaidų nustatymu.

Paveldimų (genetinių) ir naujų (somatinių) mutacijų nustatymas taikininiuose genuose sergantiems melanoma, storosios žarnos, plaučių, krūties, kiaušidžių piktybinėmis ligomis atliekamas tik Klaipėdos universitetinės ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriuje.

"Siekiame nustatyti pokyčius tiek genominėje, tiek iš naviko ląstelių išskirtoje DNR. Remdamasi nustatytais pokyčiais chemoterapeutų komanda parenka optimalų gydymą: biologinę terapiją - taikininį navikų gydymą arba kitu atveju operuojantys chirurgai sprendžia dėl operacijos apimties. Tai yra personalizuotos precizinės medicinos dalis. Dar vienas žingsnis žengiamas toliau - dirbame su naviko cirkuliuojančios DNR tyrimais. Šiuo metu tyrimus atliekame tam tikromis plaučių vėžio formomis sergantiems asmenims. Tai tobulėjantis įrankis, kuris, tikėtina, artimoje ateityje leis prisidėti prie ankstyvos kitų piktybinių ligų diagnostikos, gydymo parinkimo, ankstyvo ligos atkryčio nustatymo.

Dažnai sulaukiame klausimų apie paveldimą vėžį, konsultuoju ne tik piktybine liga sergančius asmenis, bet ir jų šeimos narius. Susirgus piktybine liga žmogui būna neramu dėl jo vaikų, ar jie taip pat sirgs. Noriu pabrėžti, kad paveldimas ne pats onkologinis susirgimas, o polinkis susirgti. Šios vėžio formos sudaro iki 10 procentų visų piktybinių ligų atvejų.

Mūsų, genetikų, tikslas yra nustatyti, ar sergančiojo asmens DNR yra genetinių pokyčių, kurie didina riziką ne tik jam, bet ir jo vaikams, broliams, seserims susirgti vėžiu. Taip pat tiriami genai, kurie lemia genetinį polinkį sirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis: krūties, kiaušidžių piktybinėmis ligomis, dauginės endokrininės neoplazijos sindromus, Lynch sindromu (storosios žarnos, endometro ir kitų lokalizacijų piktybiniai susirgimai), Li-Fraumeni sindromu, šeimine adenopolipoze ir kitomis. Genetiniai tyrimai atliekami sergančiam asmeniui ir artimiausiems giminačiams. Jeigu nustatomi pokyčiai, būtinas papildomas stebėjimas, taikomos konkrečios prevencinės priemonės", - kalbėjo doc. dr. J. Kasnauskienė.

Radioterapija - vienas dažniausių gydymo metodų

Onkologiniams ligoniams gydyti radioterapija pasitelkiama labai dažnai, net 70 proc. vėžio atvejų. Mokslo tyrimais įrodyta, kad skiriant savarankišką radikalų spindulinį gydymą ar jį derinant su kitais piktybinių navikų gydymo metodais, galima pasiekti geriausių vėžio gydymo rezultatų. KUL, vienintelėje radioterapijos paslaugas Klaipėdoje teikiančioje ligoninėje, sėkmingai gydomi krūties, prostatos, gimdos kaklelio ir gimdos kūno, tiesiosios žarnos, galvos-kaklo ir kiti piktybiniai navikai. Radioterapija netaikoma kai kurių išplitusių piktybinių navikų atvejais. Ne visada jis skiriamas ir po radikalių operacijų, pašalinus ankstyvų stadijų piktybinius navikus.

"Šiandien kiekvienas žino, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teikiamos aukšto lygio onkologinės pagalbos medicinos paslaugos. Mūsų centre atliekamos visos klinikinio profilio spindulinio gydymo procedūros, todėl Vakarų Lietuvos gyventojams nereikia vykti radioterapijos procedūrų į kitas didžiąsias Lietuvos ligonines. Netgi atvirkščiai - Klaipėdoje dirbančių specialistų kompetencija nulemia, kad sulaukiame pacientų ne tik iš kitų šalies regionų, bet ir iš užsienio", - pasakojo Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė.

Pasak jos, pastaruoju metu didžiausias dėmesys skiriamas dinaminei (rotacinei) moduliuojamo intensyvumo ir vaizdais valdomai spindulinei terapijai. Ji leidžia naviką paveikti didesne spindulinės terapijos doze ir labiau saugoti sveikus organus. "Pirmieji Lietuvoje 2013 metais įdiegėme šį metodą. Situacija Lietuvos spindulinės terapijos srityje per dešimtmetį kito labai sparčiai. Įtraukta daug naujos įrangos, teikiamos sudėtingos spindulinio gydymo paslaugos tapo vis lengviau prieinamos, mažėjo pacientų eilės. Tiesa, šiandien vėl kalbame apie tai, kad, plėtojant galimybes, įrangos poreikis toliau išlieka aktualus, o darbas mūsų skyriuje vis dar vyksta dviem pamainomis", - sakė dr. A. Plieskienė.

Spinduliniam gydymui pasitelkiamas vadinamasis greitosios arkos metodas, kai spinduliavimo metu greitintuvo stovas nesustodamas juda lanku aplink pacientą, o naviko apšvitos intensyvumas kiekvienoje dinaminio proceso akimirkoje pritaikomas individualiai pagal taikinio ir gretimų saugomų sveikų audinių geometriją. Greitosios arkos metodas padeda sutrumpinti sudėtingos spindulinės terapijos procedūros laiką, o specialistams lengviau pasiekti vėžio gydymo rezultatus. Svarbu, kad šio dinaminio proceso metu išgaunamas ypač tolygus spindulių dozės pasiskirstymas navike, maksimaliai apsaugant šalia esančius sveikus audinius.

Dar viena nauja spindulinės terapijos tendencija yra vis plačiau pritaikomi kelių diagnostinių tyrimų - kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar netgi pozitronų emisijos tomografijos vaizdų suliejimai. Šio proceso metu panaudojamos geriausios kiekvieno metodo vaizdinės ypatybės, kad būtų kuo tiksliau nustatytos piktybinių navikų ribos, o sveiki audiniai būtų saugomi.

Centro Brachiterapijos skyriuje plėtojamos sudėtingos prostatos vėžio didelės ir mažos dozės galios brachiterapijos procedūros, intersticinė onkoginekologinių navikų, krūties vėžio brachiterapija. Kombinuojant šį metodą su išorinės spindulinės terapijos metodu, didelės rizikos vėžio gydymo rezultatai gerėja. Brachiterapijos procedūros dažniausiai atliekamos onkoginekologiniams pacientams.

Jau kitais metais, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą onkologijos radioterapijos paslaugų teikimo optimizavimo ir linijinių greitintuvų atnaujinimo 2017-2021 metų veiksmų planą, KUL numatoma įrengti naują šiuolaikinį radioterapijos įrenginį su naujausiomis radioterapijos galimybėmis.

Daugiadalykė komanda

Paciento kelias į gydymą prasideda nuo ankstyvos diagnostikos. "Mūsų tikslas yra pirmiausia pateikti visapusę informaciją ir visų tyrimų rezultatus aptarti daugiadalykinėje komandoje. Šioje komandoje yra įvairių sričių geriausių specialistų, kurie bendrauja elektroninėje erdvėje, susirenka gyvai ir aptaria kiekvieno paciento atvejį. Nebėra atvejų, kai sprendimą dėl paciento gydymo priima vienas gydytojas - sprendžia komanda. Pasitarimuose dalyvauja patologai, radiologai, molekulinės diagnostikos specialistai, vėžio genetikai, chirurgai, radioterapeutai, onkologai-chemoterapeutai. Tai itin sumažina klaidų ir galimai netikslaus gydymo tikimybę, nes visi galiausiai pritaria bendrai išvadai ir gydymui, kuris bus taikomas. Tai leidžia pacientui gauti geriausią įmanomą gydymą", - pabrėžė vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas.

Sveikatos apsaugos ministerija yra reglamentavusi, kad nuo diagnozės iki gydymo pradžios turėtų praeiti 14-21 d. Žinoma, jeigu atliekami sudėtingi imunohistocheminiai ar genetiniai, molekuliniai tyrimai, jie gali šiek tiek užtrukti. Jeigu pacientas ateina jau iš dalies paruoštas, tereikia dalies tyrimų ir matoma, kad dar neatlikti tyrimai neturės įtakos daugiadalykės komandos parinktam gydymo sprendimui, pradedamas gydymas.

"Mes turime visus reikiamus specialistus, neatliekame tik kaulų čiulpų persodinimo operacijų. Taigi, pacientui nereikia niekur kitur vykti, jam atliekami visi tyrimai, juos aptarusi komanda sprendžia dėl gydymo. Pacientas gali rinktis, kur jis nori tęsti gydymą. Tačiau dauguma pacientų po greito ištyrimo ir profesionalų rekomendacijų apsisprendžia pasilikti mūsų ligoninėje. Tai įrodo, kad pacientai mumis pasitiki ir renkasi mus tolesniam gydymui, patiki mums savo brangiausią turtą - sveikatą", - sakė vyriausiojo gydytojo pavaduotojas E. Zalagėnas.

Lyderiauja pilvo chirurgija

Onkologinės chirurgijos paslaugas teikiamos daugelio profilių specialistų: neurochirurgų, veido žandikaulių, krūtinės chirurgų, urologų, ginekologų. Tačiau didžiausia dalis onkologinių chirurginių operacijų, kaip teigia Pilvo chirurgijos ir endokrinologijos klinikos vadovas doc. dr. Paulius Žeromskas, tenka pilvo chirurgijai. Šios klinikos prioritetas yra operuoti pacientus su sunkia onkologine patologija, išplitusiais onkologiniais susirgimais.

Klinikoje yra du skyriai. Pilvo chirurgijos ir koloproktologijos skyriui vadovauja dr. Jonas Jurgaitis. Skyrius specializuojasi skrandžio, plonosios ir storosios žarnos chirurgijoje. Dr. Algirdas Šlepavičius vadovaujamo Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus kryptis - kepenų metastatinis ir pirminis vėžys, kasos, tulžies latakų vėžiniai susirgimai, antinksčių, skydliaukės onkologija. "Mūsų skyriaus gydytojai atliko laparoskopinę kasos auglio pašalinimo operaciją, kurią tik kelių ligoninių gydytojai Lietuvoje geba atlikti", - skyriaus darbą pristatė dr. A. Šlepavičius. KUL - didžiausią patirtį turintis centras Lietuvoje operuojant kepenis, lyderiaujantis atliekant citoredukcines operacijas su intraoperacine hipertermine intraperitonine chemoterapija, taip vadinama HIPEC metodika.

Kita pilvo chirurgijos tendencija yra vis dažniau atliekamos minimaliai invazinės procedūros ir dienos chirurgijoje atliekamos operacijos. Laparoskopu operuojamas skrandis, kasa, storoji ir tiesioji žarnos. Tai rutininės, kasdien daromos operacijos, todėl jos yra gerai atliekamos, saugios pacientams. Kaip teigia dr. A. Šlepavičius, daromos ir išplėstinės operacijos, kai vienos operacijos metu tenka šalinti kelis organus.

Pilvo chirurgijos ir endokrinologijos klinikos vadovas doc. dr. P. Žeromskas pabrėžė, kad čia yra didžiausias Vakarų Lietuvos pilvo chirurgijos centras. Šių metų pradžioje įsigaliojo nauja tvarka, reglamentuojanti storosios žarnos vėžio gydymą. Joje greta gydymo taktikos nurodyta, kad tokio tipo vėžį operuoti gali tik gydytojai, atliekantys ne mažiau kaip 50 tokių operacijų per metus. Pilvo chirurgijos ir endokrinologijos klinika vienintelė Vakarų Lietuvoje atitinka šiuos reikalavimus.

Dar viena chirurginė sritis, plėtojama šioje klinikoje, yra endoskopinė chirurgija. Jai vadovauja dr. Olegas Deduchovas. Endoskopiškai operuojami gerybiniai skrandžio ir žarnyno polipai, ankstyvos stadijos vėžiai. "Darome endoskopines tulžies latakų operacijas. Esame sukaupę didžiausią patirtį Vakarų Lietuvoje", - teigia dr. O. Deduchovas.

Robotinė chirurgija

Galvodama apie ateities chirurgiją ligoninė sėkmingai pradėjo taikyti robotinę chirurgiją. Ją turi vienintelė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, todėl pacientai, kurie nori, kad jiems būtų atlikta būtent robotinė operacija, atvyksta ne tik iš Vakarų Lietuvos regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Šiuo metu robotinių operacijų skaičius artėja link 200. Robotinės chirurgijos operacijas atlieka trijų chirurgijos profilių gydytojai: abdominalinės chirurgijos - Chirurgijos departamento vadovas, prof. habil.dr. N. E. Samalavičius, dr. O. Deduchovas, gydytojas V. Eismontas; urologijos - skyriaus vedėjas R. Venckus ir gydytojas M. Jasėnas; ginekologijos - Akušerijos ginekologijos departamento vadovas R. Šiaulys ir gydytoja V. Ežerskienė.

Robotinė chirurgija leidžia dar labiau sumažinti galimų komplikacijų tikimybę, kadangi tai yra labai tiksli procedūra, kurios metu išsaugomi nervai, kraujagyslės, organai. Po tokių operacijų pacientai trumpiau gydomi. Palyginti su tradicine chirurgija, medikų galimybės ženkliai padidėjo.

"Tai rodo, kad einame teisingu keliu, nes atvykstantys jauni chirurgai nori tobulėti ir jie turi galimybę tai daryti tik Klaipėdoje. Labiau patyrę chirurgai moko jaunimą ir tai padeda vystytis ligoninės vizijai, kad tai viena iš geriausių ligoninių, kurioje viskas yra vienoje vietoje", - kalbėjo Chirurgijos departamento vadovas, prof. habil.dr. N. E. Samalavičius.

Robotinės chirurgijos galimybės yra labai didelės. Galima atlikti ir atliekamos įvairios unikalios operacijos, procedūros, kurių daugiau niekur Lietuvoje neatliekama, pavyzdžiui, pilvo, kepenų chirurgijos, urologijos, ginekologijos srityse.

"Mes tikrai galime sakyti, kad einame koja kojon su pažangiausiais centrais Lietuvoje ir Europoje", - pabrėžė Chirurgijos departamento vadovas, prof. habil.dr. N. E. Samalavičius ir Akušerijos ginekologijos departamento vadovas R. Šiaulys.

Dirba atvejo vadybininkas

Klaipėdos universitetinė ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje įsteigė atvejo vadybininko pareigybę. Europos Sąjunga siūlo plėtoti tokius projektus, o KUL viena yra iš pagrindinių to projekto kūrėjų Lietuvoje. Kitos Lietuvos įstaigos, kurios nori prisijungti, tapo klaipėdiečių partneriais.

Atvejo vadybininkas padeda pacientams, kuriems naujai diagnozuojamas vėžys. Jis žino, kaip greitai viskas turi būti atlikta, kiek viskas trunka, ir padeda pacientui suvokti, kokia bus gydymo eiga.

"Viską tinkamai planuojant gydymo eiga būna sklandi ir efektyvi. Tai mums leidžia sudėlioti visus galimus variantus ir leisti pacientui pasirinkti. Turime ir daugiau žmonių, kurie vyks tobulintis į Angliją, ieškoti naujienų, idėjų, ką mes dar galėtume geriau padaryti atvejo vadybos srityje", - sakė Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas A. Česas.

Vienmomentės krūtų operacijos

Krūties vėžio atvejais, kai reikia šalinti krūtį, KUL taikomas vienas pažangiausių metodų - krūties šalinimas su vienmomente rekonstrukcija, t. y., vienos operacijos metu pašalinamas liaukinis audinys iš abiejų krūtų ir atliekama krūties atkūrimo procedūra. Tai pacientėms siūloma, jeigu atlikus genetinius tyrimus paaiškėja, kad yra tikimybė ligai atsinaujinti.

"Jeigu moteris turi specifinį BRCA1, BRCA2 geną, jai nustatytas kiaušidžių ar krūties vėžys, su moterimi kalbėdami, tą informaciją turėdami, sakome, kad ją operuosime, šalinsime vėžį, bet paaiškiname, kad jeigu pašalinsime vėžį, bet paliksime krūties audinį, yra tikimybė ligai atsinaujinti - net iki 60 procentų. Pasiūlome alternatyvą - galime vienos operacijos metu ir pagydyti, ir atlikti profilaktinius veiksmus pašalinant krūties audinius. Moteriai suteikiame pasirinkimą. Numatant situaciją į priekį, atsiveria visai kitokios sveikimo ir gydymo galimybės", - sakė Krūtų chirurgijos skyriaus vedėjas D. Petrauskas.

Taip pat KUL medikai vieninteliai ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje šiuo metu daro krūties prognostinio gydymo testą. Tai genetinis testas, tiriama 50 genų. Šiuo testu spendžiama, ar pacientės atvejis yra rizikingas. Jeigu rizika maža, tausodami pacientės sveikatą ir siekdami tikslingo gydymo, gydytojai neskiria chemoterapijos, jeigu žinoma, kad navikas šiam gydymo metodui bus nejautrus. Kai kuriais atvejais užtenka hormonų terapijos. Tokiu atveju gydymas nesukelia didelio diskomforto. Nustačius, kad rizika yra aukšta, imamasi aktyvesnės chemoterapijos, kuri tokiu atveju bus naudinga.

Onkologija-chemoterapija, onkologija-radioterapija taip pat žengia į priekį. Gyventojų Lietuvoje mažėja, bet onkologiniams pacientams teikiamų paslaugų skaičius nemažėja ir net šiek tiek auga. Tai iš dalies galėjo lemti tai, kad pacientai ilgiau gyvena ir grįžta gydytis pakartotinai, atvyksta daugiau pacientų iš kitų regionų. "Stengiamės pacientui suteikti kuo aukštesnio lygio paslaugą, kad jis turėtų kuo didesnę išgijimo tikimybę. Taip pat krūties vėžio atvejais atliekama stereotaksinė krūtų biosija - kai yra labai maži navikai, kurie aptinkami atsitiktinės patikros metu. "Preciziškos procedūros metu biopsiją galima paimti net iš vos kelių milimetrų dydžio darinių", - akcentavo skyriaus vedėjas D. Petrauskas.

Psichologinė pagalba

Medikų teigimu, dauguma žmonių, pirmą kartą išgirdę onkologinės ligos diagnozę, patiria didelį stresą, emocinį nestabilumą. Vakarų Lietuvoje vienintelė Klaipėdos universitetinė ligoninė turi klinikinių psichologų komandą, kuri labai prisideda prie pacientų emocijų suvaldymo ir padeda jiems nesutrikti.

Atliekamas pirminis psichosocialinis pacientų įvertinimas, atvejų aptarimuose, vizitacijose dalyvauja klinikinis psichologas, kuris stebi pacientus. Jis mato, ar pacientas turi baimių, jaučia nerimą, ir vėliau pacientui pasiūlo atskirai pasikalbėti, išsakyti visas nuoskaudas, baimes. Jeigu pokalbio metu paaiškėja, kad reikia ir medikamentinio gydymo, prisijungia ir psichiatras.

Kad pacientas jaustųsi kuo geriau, jį specialistai stebi viso gydymo proceso metu, prižiūri ir nukreipia.

Personalizuota medicina - nauja gydymo era

Pasak onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo A. Česo, atlikus visapusius tyrimus, parenkamas personalizuotas gydymas: "Svarbi tiksli diagnostika iki gydymo - konkrečiai nustatyti, ko reikia būtent tam pacientui."

Pavyzdžiui, kai kuriomis plaučių vėžio atmainomis susirgę žmonės seniau teišgyvendavo kelis mėnesius, nors gaudavo sudėtingą gydymą, o dabar, vartodami specialiai jiems parinktus vaistus, gyvena po 5-6 metus, o ligai ėmus progresuoti gydymas koreguojamas ir liga vėl kontroliuojama.

"Liga tampa tarsi lėtinė. Bet norint to pasiekti, reikia turėti labai gerą struktūrą, laiku nustatyti diagnozę, laiku paskirti gydymą. Viskas turi būti labai aiškiai ir tiksliai daroma. Tai yra Vakarų ligoninių ir didesnių medicinos centrų, klinikų kasdienybė. Molekuliniai tyrimai yra labai brangūs, tačiau siekdamos geriausios paslaugos pacientams, ligoninės tai turi daryti. Ne viskas yra kompensuojama iš ligonių kasų, daug ką dengia pati ligoninė, investuodama į pagalbinius centrus, kurie patys tiesiogiai neuždirba, bet duoda didžiulę naudą pacientui. Tai leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų.

Šiuolaikinės technologijos tikrai daro stebuklus. Mes, turėdami šiuolaikinę imunoterapiją, pradedame testuoti receptorių raišką ir paskiriame imunoterapiją. Tai taip pat yra šuolis. Tikiu, kad mes didžiąją dalį onkologinių ligų galėsime netolimoje ateityje valdyti. Nesakau, kad jas galėsime visiškai išgydyti, bet galėsime jas kontroliuoti taip, kad žmogus nejaustų diskomforto, pavyzdžiui, kaip dabar galima kontroliuoti cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją", - neabejoja A. Česas.

Jis pabrėžė, kad baigėsi onkologijos ir apskritai medicinos, kai ji yra nepersonalizuota, era. Svarbiausia yra pacientas ir reikia visuomet galvoti apie jį, siekti, kad gydymo rezultatas būtų optimalus.

Stengiamasi ieškoti naujų technologijų, kurios leistų pacientams suteikti kuo kokybiškesnį gydymą. Pavyzdžiui, KUL yra net du įrenginiai, kurie padeda gydantis Onkologijos chemoterapijos klinikos stacionare išsaugoti plaukus. Pasak A. Česo, vien dėl to į Klaipėdą atvyksta labai daug pacientų, nes plaukų išsaugojimas yra labai svarbus psichologinis aspektas. Onkologinių ligonių gydymo procese smulkmenų nėra.

Greičiausiai ne visi aprašyti diagnostikos ir gydymo metodai skaitytojams yra žinomi ar suprantami. Greičiausiai net ne visi medikai, gydytojai ar slaugytojos žino apie čia esančias naujausias technologijas ir galimybes. Ir nieko keisto tame nėra, nes Klaipėdos universitetinėje ligoninėje onkologinės diagnostikos ir gydymo metodai bei technologijos nuolat tobulėja ir keičiasi, yra pačios šiuolaikiškiausios, onkologijos srityje dirbančių specialistų žinios, kvalifikacija ir patirtis prilygsta geriausių Europos ar kitų šalių onkologijos centrų gydytojų patirčiai. Tikimės, kad šitas žinias ir patirtį tinkamai toliau panaudosime klaipėdiečių ir kitų Lietuvos gyventojų sveikatai stiprinti, o pacientams nereikės blaškytis tarp ligoninių ieškant pagalbos įtariant ar jau sergant onkologine liga, nes viskas, ką jiems reikia žinoti ir suprasti, yra tai, kad visą onkologinę pagalbą gaus vienoje vietoje - Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder