Medicininės įrangos - daugiau nei reikia, didelė jos dalis pasenusi arba neišnaudojama

Lietuva brangios medicininės įrangos turi daugiau nei rekomenduojama ir daugiau nei vidutiniškai turi kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, bet didelė įrangos dalis - pasenusi arba per mažai naudojama, parodė brangių medicinos priemonių efektyvumo ir našumo analizė.

Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės, analizė buvo atlikta praėjusių metų pabaigoje, jos metu nagrinėta 2016 metų situacija.

Nustatyta, kad iš viso Lietuvoje tuomet buvo 1 309 brangios medicinos priemonės: pozitronų emisijos tomografų, linijinių greitintuvų, magnetinio rezonanso tomografų, angiografų, kompiuterinių tomografų, gama kamerų, mamografų, diagnostinių rentgeno ir diagnostinių ultragarsinių prietaisų, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus.

Naudojant minėtą įrangą buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, visiškai ar iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Didžiąją dalį (85 proc.) turimų aparatų sudarė diagnostinės rentgeno ir ultragarsinės priemonės.

Kaip teigiama analizės išvadose, daugelis naudojamų brangių medicinos priemonių - pernelyg senos (daugiau nei 10 metų senumo). Santykinai per mažai naudojama naujų priemonių (0-5 metų).

Ypač tai būdinga rentgeno aparatams - beveik pusė jų yra senesni nei 10 m. Taip pat ši problema aktuali kitų rūšių Lietuvoje naudojamoms brangioms medicinos priemonėms, pvz., angiografams, iš kurių seni 33 proc., gama kameroms, iš kurių senų 25 proc., mamografams, iš kurių seni 24 proc., diagnostinėms ultragarsinėms priemonėms, iš kurių senų 24 proc., bei kompiuteriniams tomografams, iš kurių seni 23 proc.

„Vis didesnį dėmesį skiriant medicinos priemonių saugumui bei teikiamų paslaugų kokybei, pastaraisiais metais išryškėjo tendencija, kai akivaizdžiai skiriamas prioritetas senų medicinos priemonių atnaujinimui, o ne naujų plėtrai“, - sako N. Ribokienė.

Pagal magnetinio rezonanso tomografų skaičių lenkiame daugelį kaimyninių šalių, bet jų naudojimo efektyvumo rodiklis, tai yra atliktų tyrimų skaičius per metus, yra vienas žemiausių Europoje. Nepakankamas brangių medicinos priemonių galimybių išnaudojimas, tai yra mažas atliekamų tyrimų skaičius, ypač būdingas pozitronų emisijos tomografams (100 proc.). Ši tendencija taip pat būdinga kompiuteriniams tomografams (81 proc.), diagnostinėms C lanko rentgeno priemonėms (92 proc.) bei diagnostinėms ultragarso priemonėms (54 proc.).

Esama ir teigiamų pokyčių - 50 proc. mamografų buvo naudojami dideliu intensyvumu, taip pat atsirado ir dideliu intensyvumu naudojamų magnetinio rezonanso tomografų, augo ir angiografų, naudojamų vidutiniu intensyvumu, skaičius (42 proc.).

Pasak Akreditavimo tarnybos vadovės, būtina racionalizuoti brangių medicinos priemonių eksploatavimą, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, organizacinius bei žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų padidintos medicinos priemonių potencialios naudojimo intensyvumo galimybės, siekiant vidutinio ar didelio naudojimo intensyvumo.

„Įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą ir neleisti prietaisui stovėti ir senti, nes tai nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams, nei valstybei. Kasmet skiriamos žymios investicijos, kad įstaigos galėtų atnaujinti turimas brangias medicinos priemones, pakeisti senas ir pasipildyti naujomis medicinos priemonėmis. Mūsų atliktos analizės tiesiogiai naudojamos svarstant esamą situaciją Lietuvoje dėl brangių medicinos priemonių poreikio, racionalaus planavimo bei įsigijimo“, - teigia Akreditavimo tarnybos direktorė.

Išsamūs ir tikslūs duomenys apie įstaigų turimas brangias medicinos priemones yra svarbūs pirmiausiai pacientams, kuriems turi būti užtikrinta teisė į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai svarbu ir sveikatos sistemą koordinuojančioms institucijoms, kad galėtų pamatuotai ir pagrįstai investuoti į brangias medicinos priemones.