Lietuvos akušeriai ir ginekologai nerimauja dėl šalyje susiformavusio Cezario pjūvių bumo - šiandien ši operacija atliekama vienai iš keturių Lietuvos gimdyvių, o jų skaičius per pastaruosius 10 metų beveik padvigubėjo.
Kaip trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Jolanta Nadišauskienė, pernai Cezario pjūvis atliktas 26 proc. gimdyvių.
Sveikatos informacijos centro duomenimis, šių operacijų statistika per dešimtmetį keitėsi radikaliai: 1995 m. Lietuvoje Cezario pjūvis atliktas 9,6 proc. gimdančiųjų, 2000-aisiais tokių buvo jau 13 proc., o 2010 m. buvo peržengta 25 proc. riba.
Pasak gydytojos, tokį drastišką Cezario pjūvių skaičiaus didėjimą lėmė ne vien objektyvios medicininės priežastys.
"Tarp šių priežasčių - pačių moterų ir visuomenės požiūris į Cezario pjūvio operaciją, kad į priekinę pilvo sieną yra įsiūtas užtrauktukas - kada nori, tada tą vaikelį išimi, tai klaidingas požiūris", - tvirtino R. J. Nadišauskienė.
Akušerių ginekologų draugijos prezidentas Vladas Gintautas savo ruožtu teigė, kad optimalus Cezario pjūvių skaičius - tarp 5 ir 10 proc., maždaug tiek, kiek jų Lietuvoje buvo atliekama 1980 m. Didesnis nei 15 proc. operacijų dažnis, anot mediko, jau įrodyta, nepalankus motinai ir naujagimiui.
V. Gintautas sako, kad moteriai gimdant vieną kartą gyvenime, galbūt būtų galima pasiginčyti, kuris būdas - atliekant Cezario pjūvį ar gimdant natūraliai - yra saugesnis. Tačiau Cezario pjūvio pasekmės, laukiančios moters kitų nėštumų metu, nors ir yra retos, bet labai grėsmingos.
"Žymiai dažniau placenta prisitvirtina ne ten, kur reikia, - apatiniame gimdos segmente, būna placentos pirmeiga, dėl to - dideli kraujavimai. Tai suprogramuoja ir kitą Cezario pjūvį. Taip pat būna, kad ta placenta įauga į gimdos raumenį, ir ypač blogai, jei ji įauga į ankstesnio Cezario pjūvio randą - tuomet belieka pašalinti gimdą. Operacijos metu moteris netenka daug kraujo ir būna daug kitų problemų. Nors ir retai, bet net ir nesant gimdymo veiklos, moteriai gali plyšti gimda. To tikimybė nedidelė, bet ši situacija vis tiek pasitaiko 1 iš 1000 nėštumų, jei bandoma gimdyti - plyšimų būna ir dažniau. Na, ir reta komplikacija, kuri pasitaiko 1 iš 2000 moterų, kurioms atliktas Cezario pjūvis, - nėštumas prasideda ne gimdoje, bet rande. Tada vėlgi nemenka tikimybė, kad moteris neteks gimdos. Kartais ją pavyksta išsaugoti, bet tik didelių pastangų dėka", - kalbėjo V. Gintautas.
Pasak gydytojo, Cezario pjūvio operacijų metu gimę kūdikiai dažniau turi sveikatos problemų - jiems tris kartus dažniau pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, juos vaikystėje dažniau kankina bronchinė astma, alerginės ligos ar cukrinis diabetas.
Panašių argumentų pateikė ir LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė Dalia Regina Railaitė.
"Šiuo metu mes turime gana nemažai įrodymų, kad natūralus gimdymas paleidžia visą kaskadą fiziologinių procesų tiek gimusio naujagimio, tiek gimdyvės organizme, kurie vėliau yra ypač svarbūs vaikelio adaptacijai, jo augimui, brendimui, imuniteto formavimuisi, sergamumui tam tikromis ligomis. Todėl tiktai natūraliai gimę vaikai iš tiesų turi didžiausią šansą būti sveikiausi", - teigė D. R. Railaitė.
Tačiau, medikės teigimu, moterys, kurių vaikeliai gimė ne natūraliai, jokiu būdu neturėtų jaustis kaltos.
"Mes turime išnaudoti visas galimybes, kad moteris galėtų pagimdyti. Cezario pjūvio operacija turi būti sugrąžinta į tą poziciją, kuriai ji buvo sukurta, - gelbėti ir saugoti tada, kai yra pavojus, kad moteris po gimdymo gali likti labiau ligota dėl pačio gimdymo proceso. (...) Tai negali būti suprantama kaip šiuolaikinis, modernus, geras ir patogus pabaigti fiziologinį nėštumą", - tvirtino medikė.
Rašyti komentarą