Nė dienos be kavos...

Nė dienos be kavos...

Kaip malonu, kai ryte namie pasklinda šviežiai užplikytos kavos kvapas! O koks skanėstas kava su grietinėle ir prancūzišku raguoliu! Nuotaika gerėja, jėgų daugėja, prasideda nauja diena.

Šiek tiek istorijos

Iki XIV a. laukiniai kavos medžiai augo Afrikoje. Pasak legendos, tonizuojančias kavos savybes aptiko piemuo iš Etiopijos: ganydamas ožkų bandą, jis pastebėjo, kad gyvuliai, prisiėdę kavamedžių lapų ir vaisių, naktimis nemiega ir būna labai aktyvūs. Piemuo apie tai papasakojo vienuolyno vyresniajam. Šis pats išbandė kavamedžio vaisių veikimą ir buvo priblokštas, koks jis pasirodė tonizuojantis. Vienuoliams, užsnūstantiems per naktines pamaldas, jis liepė gerti šio medžio vaisių nuoviro.

Paskui vienuoliai pradėjo skrudinti ir malti kavos pupeles. Iš jų gautasis gėrimas išvaikydavo miegus, suteikdavo jėgų. Tada kavamedis buvo atgabentas į Arabijos pusiasalį. Pirkliai pradėjo pirkti kavą Arabijos uostuose ir vežti ją į Europos šalis. XIX a. pabaigoje Šveicarijoje buvo išrasta tirpios kavos gamybos technologija, bet pasaulyje ji paplito tik XX a. 5-ąjį dešimtmetį.

Dabar kava auginama 65 šalyse. Daugiausia jos pagaminama Brazilijoje (40 proc. pasaulinės produkcijos). Yra daugiau kaip 90 kavamedžių rūšių, bet tik dvi naudojamos pramoniniu mastu - tai visiems žinoma arabika ir robusta, iš jų pagaminama 98 proc. visos kavos. Kitos rūšys sudaro tik 2 proc. Robusta labai greitai auga, taip pat ši rūšis yra atsparesnė kenkėjams už arabiką. Žinoma, jos aromatas ne toks rafinuotas kaip arabikos, užtat joje yra daugiau kofeino. Brangiausia kava pasaulyje yra „Kopi Luwak“. Norint ją tinkamai paruošti, pupelės turi pereiti palminio musango (voverinių šeimos žvėriukas) virškinamuoju traktu. Be šios grandies šios kavos skonis ir aromatas nebūtų išskirtinis.

Kavos poveikis sveikatai

Kavoje yra 1500 mg/l kofeino. Nuolatos vartojant apie 1000 mg kofeino per dieną, gali išsivystyti priklausomybė nuo jo, panašiai kaip nuo alkoholio.

Kava pasižymi stipriu šlapimą varančiu poveikiu. Jei jos geriate daug, stenkitės gerti ir daug gryno vandens.

Jei retai geriate kavos, vienkartinė „dozė“ gali padidinti kraujospūdį 10 mm/Hg. O jei geriate nuolatos, spaudimo ji nebekelia. Tiesa, pasitaiko žmonių, kuriems išgėrus kavos jis vis dėlto pakyla.

Mokslininkai kol kas nerado kavos gėrimo ir širdies ligų išsivystymo sąsajų. Pavyzdžiui, Volteras išgerdavo 50 puodelių kavos per dieną (!), bet tai jam nesutrukdė sulaukti 83 metų.

Kava mažina kaulų tankį ir didina lūžių riziką. Todėl vyresnėms kaip 45 metų moterims rekomenduojama riboti jos kiekį.

Kava stimuliuoja centrinę nervų sistemą, todėl trumpą laiką didina dėmesingumą, atidumą, darbo našumą.

Kai kada kofeinas padeda nuo galvos skausmo, migrenos. Jis sustiprina aspirino ir paracetamolio veikimą.

Kavos gėrimas mažina Parkinsono ir Alcheimerio ligos išsivystymo riziką.

Kava pasižymi lengvu laisvinamuoju poveikiu ir padeda užkietėjus viduriams.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Raktažodžiai
Sidebar placeholder