Paslaptingi amnezijos atvejai

Tikras A.Kristi detektyvas

1926 metų gruodžio 3-iosos vakarą populiarių detektyvų autorė Agata Kristi (Agatha Christie) paslaptingai dingo iš savo namų. Kitą rytą tuščias jos automobilis buvo rastas už valandos kelio nuo dingimo vietos. Iš pradžių buvo įtarinėjamas rašytojos vyras, kuris norėjo su ja skirtis. Tačiau Agata gruodžio 14 d. buvo rasta gyva ir sveika viešbutyje, kuriame apsigyveno svetima pavarde. Rašytoja tvirtino, kad neprisimena, kaip ten atsidūrė. Iki šiol tiksliai nežinoma, kas įvyko per tas 11 dienų: ar tai buvo bandymas apjuodinti vyrą, ar detektyvų autorė išties laikinai užmiršo, kas tokia yra. Prieš paslaptingą dingimą ir žinią apie skyrybas mirė rašytojos motina, moteris labai sunkiai pergyveno jos mirtį. O palikta mašina rodo, kad A.Kristi pateko į avariją. Tiek dvasinių traumų per trumpą laiką išties galėjo išprovokuoti trumpalaikį atminties praradimą.

Pusantros valandos

2005 metų kovą vienas Didžiosios Britanijos gyventojas atėjo pas dantų gydytoją. Paciento pavardė iki šiol neskelbiama, žinoma tik tiek, kad jis yra Persijos įlankos karo veteranas. Medikas suleido pacientui nuskausminamųjų ir pašalino danties nervą. Po įprastos procedūros vyrui pasidarė bloga: jis išbalo ir pradėjo kalbėti nenatūraliai lėtai. Kitas tris dienas veteranas praleido ligoninėje, kur jam buvo diagnozuota amnezija. Nuo tada britas kasryt prabunda su mintimi, kad reikia eiti pas dantų gydytoją, o nauja informacija jo galvoje išlieka ne ilgiau kaip pusantros valandos. Kaltinti dėl to odontologą nederėtų, nes mokslininkai net nerado pakitimų ligonio smegenų srityje, atsakingoje už atmintį. Jokių kitų brito psichikos ypatumų amnezija nepaveikė. Jis gyvena įprastai, mėgsta bendrauti. Vienintelis dalykas, kuo jis skiriasi nuo aplinkinių - būtinybė užsirašinėti viską, kas vyksta.

Pamiršta Krikit Karpenter meilė

1993 metų rugsėjį, praėjus 10 savaičių po vestuvių, Kimas (Kim) ir Krikit Karpenteriai (Krickitt Carpenter) pateko į automobilio avariją. Po medicininės apžiūros paaiškėjo, kad ji nepamena paskutiniųjų pusantrų gyvenimo metų. Taip pat Kimo, kurį sutiko kaip tik tuo metu. Krikit nebenorėjo bendrauti su vyru, nes jis jai atrodė svetimas, užtat vis dažniau prisimindavo savo buvusį vaikiną Todą. Tačiau Kimas nepasidavė ir sugebėjo pasiekti, kad žmona jį vėl įsimylėtų. Taigi pora pakartotinai susituokė, Krikit pagimdė du vaikus. Nepaisant gydytojų pastangų, tų 18 mėnesių prisiminimai taip ir negrįžo. Kimas parašė knygą „Priesaika“, kurios pagrindu tapo jo gyvenimo įvykiai. 2012 m. istorija buvo ekranizuota.

Įstrigęs tarp praeities ir ateities

1985 m. kovo 27-ąją 46 metų britas muzikologas Klaivas Veringas (Clive Wearing) susirgo herpiniu encefalitu, kuris pažeidė centrinę nervų sistemą. Todėl dabar K.Veringas serga anterogradine ir retrogradine amnezija vienu metu, tai yra, neprisimena praeities įvykių ir neįsimena naujos informacijos, ją galvoje išlaiko tik 7-30 sekundžių. O iš savo gyvenimo iki 1985 metų prisimena tik tai, kad turėjo vaikų iš ankstesnės santuokos, bet nepamena jų vardų. Jei jam keletą dienų iš eilės bus rodomas tas pats filmas, jis pamirš, kad jį jau matė, bet galės numatyti įvykių eigą, nesuprasdamas, iš kur tai sužinojo. Jo žmona Debora, kurią britas vedė prieš metus iki ligos, parašė apie jį knygą „Visada Šiandien“.

Kitas Anselio Borno gyvenimas

Anselis Bornas (Ansel Bourne) buvo pamokslininkas iš Rod Ailendo. 1887 m. sausio 17-ąją jis nutarė vykti aplankyti sesers Providense, bet dėl nežinomų priežasčių pasiėmė iš banko visas savo santaupas ir išvyko į Pensilvaniją.

Čia vyras atidarė vaisių ir saldumynų parduotuvę ir pradėjo gyvenimą iš naujo, pasivadinęs Albertu Braunu. Būtų galima manyti, kad amerikietis taip bandė pasislėpti nuo nemalonumų. Tačiau po dviejų mėnesių A.Bornas pabudęs nesuprato, kur yra, jam vis dar buvo sausio 17-oji, ir jis neprisiminė savo dviejų mėnesių Pensilvanijoje. Po ilgo gydymo pamokslininkas amnezija daugiau niekada nebesirgo ir likusį gyvenimą praleido be nuotykių. A.Borno istorija - pirmasis registruotas disociacinės fugos atvejis: ligos, kuria susirgęs žmogus persikelia į nepažįstamą vietą ir kurį laiką užmiršta apie save viską, įskaitant vardą. Po tam tikro laiko atmintis grįžta.

A.Borno istorija, ko gera, įkvėpė garsių filmų apie Džeisoną Borną kūrėjus.

Mįslinga Bendžamino Kailo istorija

2004 m. vasarą prie greitojo maisto restorano Džordžijoje pasirodė vyras, kuriam aiškiai reikėjo pagalbos, bet jis nieko negalėjo apie save papasakoti. Jis neprisiminė savo pavardės, neturėjo jokių dokumentų bei asmeninių daiktų ir nežinojo, kaip atsidūrė toje vietoje. Nepažįstamasis buvo nusiųstas į vietos ligoninę, jam buvo diagnozuota amnezija ir disociacinis asmenybės sutrikimas. Pacientas gavo laikiną vardą - Bendžaminas Kailas, o norint nustatyti jo tikrąjį vardą, buvo paskelbta federalinė paieška. Šis atvejis yra unikalus JAV teisinėje praktikoje. Visus šiuos metus B.Kailas buvo savotiškame teisiniame vakuume, neturėdamas galimybės gauti naujos socialinio draudimo kortelės, atsidaryti banko sąskaitos arba gauti kredito. 2015 m. jis pranešė, kad buvo nustatyta jo tikroji tapatybė ir rasti šeimos nariai, bet viešai jų nepaskelbė.

Kritinis Reimondo Robinso pervargimas

1932 m. rugsėjo 3-iąją garsus ekonomistas Reimondas Robinsas (Raymond Robins) turėjo susitikti su prezidentu Herbertu Huveriu (Herbert Hoover), tačiau taip ir nepasirodė. Jį pavyko rasti po dviejų mėnesių.

12-metis Reimondo sūnėnas atpažino barzdotą dėdę pagal nuotrauką laikraštyje. Garsus ekonomistas buvo aptiktas Šiaurės Karolinos kalnuose esančiame miestuke, į kurį jis atvažiavo praėjus savaitei po dingimo. Vyras prisistatė esąs Reinoldas Rodžersas, šachtininkas iš Kentukio.

Naujoje vietoje vyras didžiąją laiko dalį skyrė geologiniams žvalgymo darbams ir nieko neprisiminė iš savo įvykių kupinos praeities. R.Robinsas buvo pargabentas į Niujorką, kur susitiko su žmona ir buvo gydomas.

Prisiminti viską!

Treniruoti atmintį yra lygiai taip pat būtina, kaip treniruoti raumenis. Jeigu jums arba kam nors iš jūsų artimųjų tapo sunku įsiminti naują informaciją, jeigu dažnai kelis kartus klausiate vieno ir to paties, jeigu ilgai negalite prisiminti artistų pavardžių, žinomo filmo pavadinimo, jeigu blogai įsimenate nesenus įvykius ir jų seką, laikas veikti! Treniruoti atmintį jums padės:

1. Logikos uždavinių sprendimas, kryžiažodžiai, sudoku, dėlionių rinkimas - viskas, kas smegenis verčia dirbti, tai yra, įsiminti, prisiminti, galvoti.

2. Darbinės atminties lavinimas. Pavyzdžiui, išvardykite savaitės dienas, metų laikus, mėnesius atvirkštine tvarka.

3. Darbo pertraukėlės. Dirbant, kad ir namuose, kas valandą reikia daryti nedideles pertraukėles. Galima atsikelti, pavaikščioti po patalpą, atlikti keletą fizinių pratimų. Taip smegenys persijungs iš vienos rūšies veiklos į kitą ir tai bus naudinga jų darbui.

4. Darbo kalendorius. Tokiame kalendoriuje galima fiksuoti visas svarbias datas ir planuoti reikalus. Taip nereikia apkrauti atminties.

5. Knygų skaitymas. Skaitant dirba ne tik regimoji atmintis, bet ir motorinė, lavinamas loginis, asociatyvus, abstraktus mąstymas. Bet atminčiai gerinti svarbu ne tik skaityti - būtina tai daryti teisingai, atpasakojant tai, ką perskaitėte, nes daugiausia treniruojame atmintį tuomet, kai prisimename, ką skaitėme. Naudinga skaitant atkreipti dėmesį į pagrindinių herojų charakterių detales, jų įpročius ir taip toliau. Perskaitę knygą prisiminkite visas siužeto linijas.

6. Dėmesingumas detalėms. Reikia stengtis būti dėmesingesniems. Pasirinkite kokį nors daiktą ir labai dėmesingai jį apžiūrėkite, įsidėmėkite visas detales, o paskui pabandykite jį atkurti savo atmintyje. Toks įprotis yra labai naudingas.

7. Eilėraščių mokymasis. Pasirinkite jums įdomų poetą ir pradėkite atmintinai mokytis jo kūrybą. O paskui bet kada prisiminkite.

8. Muzikavimas. Seniai žinoma, kad muzikavimas palankiai veikia galvos smegenų darbą. Senyviems žmonėms yra naudinga dainuoti, solo arba chore, mokytis groti kokiu nors muzikos instrumentu. Repetuojant, mokantis tekstus, natas, įsisavinant naują medžiagą smegenys gaus krūvį, teigiamai paveiksiantį atminties būklę.

9. Teigiamas nusiteikimas. Jis padeda susidoroti su bet kokiu darbu. Vyresnio amžiaus žmonėms daugiau negu kitiems gresia depresija, o dėl jos taip pat silpsta atmintis. Tokios nuostatos kaip „Aš per senas mokytis ko nors naujo“, „Po 50-ies niekam nebetinku“ ir panašios ne tik pakerta savivertę, bet ir netiesiogiai blogina atmintį. Todėl yra svarbu save tinkamai nuteikti. Patikėkite, kad išėjus į pensiją gyvenimas nesibaigia, o kai kada - tik prasideda.

Pasitikrinkite!

Norite įsitikinti, ar su jūsų atmintimi viskas yra gerai? Tai suprasti padės paprastas testas. Reikia paimti popieriaus lapelį ir per vieną minutę surašyti kuo daugiau daiktavardžių, prasidedančių raide „s“, o per kitą minutę - kuo daugiau gyvūnų. Normaliu atveju vyresnis žmogus turi prisiminti ne mažiau kaip 12 žodžių prasidedančių „s“ ir ne mažiau kaip 15 gyvūnų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“