Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę siekė 63,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų gripo sezono tą pačią savaitę bendras Lietuvos rodiklis buvo 52,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Tarp sergančiųjų daugiausia 20-40 metų darbingo amžiaus žmonių ir vaikų, t.y. tų, kurie darbovietėse, mokyklose, darželiuose bendrauja su daugeliu žmonių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, tai, kad sergančiųjų daugėja, o daugiau serga vaikai - nieko naujo. Tai sezoninės ligos ir plinta jos oro lašeliniu būdu, tad didžiausia tikimybė užsikrėsti - kolektyvuose. Kosinčių, sloguojančių vaikų tėvai neturėtų leisti į darželį ar mokyklą, o dirbantiems žmonėms reikėtų ieškoti galimybės dirbti namuose.
Peršalimas - tai viršutinių kvėpavimo takų liga, kurią gali sukelti bakterijos arba virusai. Peršalimą išduoda čiaudulys, sloga, paburkusi nosies gleivinė, atsiranda gerklės skausmas arba gerklinis kosulys be sekreto ir karkalų.
Pats peršalimas nėra pavojingas, tačiau svarbu nepražiopsoti ribos, kai jis komplikuojasi. Jei simptomai - labai varginantys, o didesnė nei 38 laipsnių temperatūra laikosi tris paras, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Nuo ūmių virusinių infekcijų skiepų nėra - svarbiausia saugotis užkrato, grūdintis, nes kuo atsparesnis organizmas, tuo mažesnis pavojus susirgti. Saugantis ligos labai svarbu dažniau plauti rankas, vėdinti patalpas.
Nors peršalimo ligos tokiu metu yra įprastas reiškinys, jų išvengti vis dėlto galima, o tinkamas organizmo paruošimas gali padėti greičiau pasveikti susirgus ir apsaugoti nuo pavojingų sveikatai komplikacijų. Efektyviausios priemonės norint išvengti peršalimo yra organizmo grūdinimas ir pakankamas vitamino C vartojimas. Svarbu valgyti daug vaisių ir daržovių bei palaikyti sveiką žarnyną, nes tuomet organizmas kur kas aktyviau kovoja su visomis bakterijomis ir kimbančiomis infekcijomis.
Fitoterapeutas Juozas Ruolia norintiems nesusirgti pataria vartoti šalavijų arbatą, nes pastebėjo, kad šiuo metu plintantys virusai ypač „bijo“ šalavijuose esančių eterinių aliejų. Tereikia kavamale šiek tiek pasmulkintą šaukštą šalavijų vaistažolių termose užplikyti litru verdančio vandens ir tą arbatą tiek gerti, tiek ja skalauti gerklę. Apisaugoti nuo virusų padeda ir propolis - patartina išsitepti propolio aliejiniu ekstraktu šnerves, 1-2 lašus ekstrakto įlašinus į šaukštą alyvuogių aliejaus praskalauti ryklę. Ir, suprantama, dažnai plauti rankas, nes viruso „pričiaudima“ aplinkoje ir taip jis patenka ant mūsų rankų ir į mūsų organizmą.
Jeigu virusas jau „prikibo“, fitoterapeuto teigimu, svarbu gerti daug skysčių, geriausia - karštų. Nosį reikėtų kuo anksčiau pradėti plauti šiltu švariu vandeniu - vieną šnervę užspaudus įtraukti kuo daugiau vandens ir išpūsti. Procedūra nemaloni, bet ji labai suaktyvina nosies gleivinę - į ją priplūsta daug imuninių ląstelių. Jei sloga jau įsismarkavusi, procedūrą reikėtų kartoti kas 2-3 valandas. Kosėjant svarbu nueiti pas šeimos gydytoją, kad paklausytų plaučius. Jei kosulys labai aštrus, gal reikėtų pavartoti vaistų, kad liga nenukeliautų į bronchus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą