Europos augalų apsaugos asociacijos duomenimis, pasaulio pesticidų rinka siekia apie 50 mlrd. JAV dolerių (125 mlrd. litų).
Raundapo pikas
Nelegalių herbicidų patekimo į mūsų šalį pikas buvo prieš keletą metų, dar 2011 metais Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 32 tonas herbicidų, atgabentų iš Kinijos. Muitinei sugriežtinus iš trečiųjų šalių importuojamų augalų apsaugos produktų kontrolę, bandymų dideliais kiekiais nelegaliai įvežti tokius produktus sumažėjo. Vis dėlto stebima tendencija, kad privatūs asmenys augalų apsaugos priemones savo reikmėms bando įsivežti iš kaimyninių valstybių - Baltarusijos, Rusijos, nes iš ten pigiau.
Valstybinės augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus vedėjas Algimantas Strukčinskas teigė, kad jų tarnyba vykdo augalų apsaugos produktų poregistracinę kontrolę.
„Jeigu mes nustatome, kad yra nelegalūs pesticidai, mes juos uždraudžiame naudoti, taikome sankcijas“, - sakė jis.
Tačiau nelegalių pesticidų pardavėjams, matyt, labiau apsimoka susimokėti baudas: už pirmą kartą bauda nuo 200 iki 400 litų, už antrą - nuo 600 iki 1200 litų.
Agrarinių mokslų daktaro, prof. Antano Svirskio teigimu, net ES standartus atitinkantys chemikalai, naudojami be perstojo, kad tik derlius būtų didesnis - ne mažiau opi problema.
„Šįmet buvo idealūs metai, tačiau dalis ūkininkų ir tai rapsus prieš derliaus nuėmimą purškė raundapu, svarbiausia esą ES instrukcija, kad galima valanda iki derliaus nuėmimo rapsus purkšti“, - sakė profesorius.
Paklaustas, kodėl prieš pat derliaus nuėmimą dalis ūkininkų savo derlių purškia dar, A.Svirskis teigė, kad nupurškus per 3-4 dienas javai nudžiūna, nereikia jų paskui džiovinti, be to, žūva visos piktžolės, o nukūlus dar gaunama 500 litų išmoka už ražienų palikimą.
„Raskite Vidurio Lietuvoje kurapkų, kiškių po javus, ražienas vaikščiojančių. Nėra jų. Čia dėl nuolatinio purškimo chemikalais, žūva visa gyvybė. Raundapo naudojimas Lietuvoje vyksta masiškai. Ir pati ES dabar užsimojo, kad reikia trečdaliu sumažinti pesticidų naudojimą ES šalyse“, - kalbėjo profesorius.
Raundapą Didžioji Britanija yra uždraudusi individualiam naudojimui, manoma, kad kitais metais jau uždraus ir visuotinai Anglijoje.
„Kada purškia tiesiogiai kviečius, miežius ir paskui veža tiesiai į malūną, - tai čia siaubas. Taigi duoną valgom, - stebėjosi jis. - Dabar kaip tik buvau seminare, kaip rapsus auginti, taigi norint rapsą išauginti, būtini 5-6 purškimai ir dviguba triguba dozė.“
Sukelia onkologines ligas
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2013 metais buvo nustatyta 11 atvejų, kai buvo naudojami neregistruoti augalų apsaugos produktai ir užfiksuoti apskaitos žurnalų tvarkymo pažeidimai. Tokiems ūkininkams buvo sumažinta ES parama.
Nelegalūs ir falsifikuoti augalų apsaugos produktai, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos įgaliotojo atstovo Rimgaudo Pilkos teigimu, gali sukelti onkologines ligas, mutageninius išsigimimus, kenkiama besivystančiam negimusiam kūdikiui.
„Pavyzdžiui, viename iš falsifikuotų herbicidų rastos pavojingos medžiagos EMS, pasižyminčios mutageniniu, teratogeniniu ir kancerogeniniu poveikiu, kiekis 300 kartų viršijo leistiną normą, herbicide buvo rasta ir kitų pavojingų toksiškų teršalų“, - pasakojo specialistas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą