KUL medikai priėmė iššūkį atlikti retą ir itin sudėtingą operaciją naudodami EKMO (ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos) aparatą, dar kitaip vadinamą "dirbtiniu plaučiu". Įprastai ši įranga naudojama intensyviojoje terapijoje gydant ūmų kvėpavimo ir širdies nepakankamumą.
Neseniai vienoje mokslinėje konferencijoje dalyvavęs KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas susipažino su gerai Europoje žinomu vokiečiu krūtinės chirurgu Stefanu Fišeriu (Stefan Fischer), kuris atlieka plaučių ir kitų organų operacijas taikydamas EKMO aparatą. Ši įranga operacijos metu užtikrina, kad paciento organizmas aprūpinamas deguonimi, ir leidžia chirurgams saugiai pašalinti vėžio pažeistus organus.
Šiais metais vienam KUL pacientui buvo diagnozuotas plaučių vėžys, navikas buvo išplitęs visame dešiniajame plautyje, obturuojantis ne tik dešinį, bet ir dalį kairiojo broncho, žmogui darėsi sunku kvėpuoti, vargino dusulys.
"Tai sudėtinga operacija, nes reikėjo šalinti visą plautį, apatinę trachėjos dalį ir sujungti likusią trachėjos dalį su kairiuoju pagrindiniu bronchu. Tiksliam chirurginiam trachėjos ir broncho sujungimui reikia laiko, o dirbtinė plaučių ventiliacija neįmanoma. Šios operacijos metu atliekant anastomozę buvo sustabdytas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, šiame etape kraujo ir audinių oksigenaciją užtikrino EKMO", - neslėpė A. Bagajevas.
Klaipėdos chirurgas ryžosi pasiūlyti pritaikyti jau minėtą metodą panaudojant EKMO aparatą, kuriuo operacijos metu cirkuliuoja kraujas, jis prisotinamas deguonimi ir iš jo pašalinamas anglies dioksidas. Ruošdamiesi tokiai operacijai klaipėdiečiai medikai nemažai konsultavosi ir su VUL Santariškių klinikų II Anesteziologijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėju Robertu Samalavičiumi.
KUL visų onkologinių pacientų gydymas aptariamas Vakarų Europos klinikose populiariuose gydytojų specialistų konsiliumuose. Į konsiliumą susiburia visi gydytojai, kurie specializuojasi gydant vėžį: gydytojai chemoterapeutai-onkologai, radioterapeutai-onkologai, radiologai, invazyvūs radiologai, patologai, chirurgai ir kt. Konsiliumo metu įvertinus onkologinio susirgimo pobūdį, pasirenkama vėžio gydymo taktika ir sudaromas gydymo planas.
Šiam pacientui buvo atlikti keturi chemoterapijos kursai, po jų nutarta atlikti operaciją panaudojant EKMO. Operacijoje dalyvavo didžiulė medikų komanda, nes operuojant reikėjo sustabdyti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą ir atidžiai stebėti ligonio būklę.
Operaciją atliko A. Bagajevas, jam asistavo krūtinės chirurgai Nerijus Šileika, Paulius Radziminskas, paciento būkle rūpinosi gydytojai anesteziologai Geda Klimavičiūtė ir V. Valančius, vadovaujami KUL Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovės Renatos Paškevičiūtės. Svarbų darbą atliko operacinės slaugytoja I. Kutkienė, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos I. Burbienė ir V. Jurgutienė. Dalyvaujant vilniečiui gydytojui anesteziologui Robertui Samalavičiui, LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos med. m. dr. kardiochirurgui Kęstučiui Laurušoniui, perfuziologei Lilijai Mikelevič atlikta sudėtinga rekonstrukcinė operacija, taikant EKMO.
Atlikus operaciją, EKMO sėkmingai pavyko atjungti operacinėje, pacientas visiškai prabudo, atgavo sąmonę ir spontaniškai kvėpavo. Džiaugiamasi, kad po operacijos praėjus keletui savaičių, pacientas jaučiasi gerai.
A. Bagajevo žiniomis, iki šiol yra tik pavienių pranešimų, kai pašalinamas vienas plautis ir atliekama pagrindinio broncho ir trachėjos rezekcijos operacija, taikant EKMO. Pasaulinėje literatūroje minima, jog pirmieji panašią operaciją atliko Kinijos chirurgai 2010 m.
CHIRURGAI. Unikalią Baltijos šalyse operaciją atliko (iš kairės) KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas, krūtinės chirurgai Nerijus Šileika ir Paulius Radziminskas.
"Nors operacija sudėtinga, baimių prieš ją nebuvo, nes buvo surinkta labai gera komanda. Norėčiau padėkoti tiek ligoninės administracijai, kuri palaikė tokios operacijos idėją, tiek kolegoms, dalyvavusiems operacijoje, ypač - Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovei Renatai Paškevičiūtei ir jos komandai. Dirbo didelė brigada, operavome 5 valandas, bet visi degėme idėja ir noru viską atlikti gerai. Tikėjome, kad viskas bus gerai ir rezultatai išties yra labai geri, viskas vyko stabiliai ir be komplikacijų", - džiaugėsi A. Bagajevas.
Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovė Renata Paškevičiūtė pasakojo, kad tokių operacijų anksčiau nebuvo įmanoma atlikti saugiai, užtikrinant paciento kvėpavimo funkciją.
"Tokios operacijos metu iššūkiai yra didesni nei intensyviojoje terapijoje. Pradėjus dirbtinę oksigenaciją EKMO aparatu mūsų, anesteziologų, tikslas yra sustabdyti ir atjungti EKMO operacijos pabaigoje, saugiai pažadinti pacientą, visiškai sąmoningą ir pakankamai spontaniškai kvėpuojantį perkelti į skyrių. Tam reikia turėti daug žinių ir viską padaryti laiku", - patirtimi dalinosi R. Paškevičiūtė.
Pasak gydytojos, minėtai operacijai buvo pasitelkti aukštos kvalifikacijos specialistai, jai buvo ruoštasi apie mėnesį.
Anot Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo A. Bagajevo, tokių operacijų neturėtų būti labai daug - toks metodas gali būti taikomas tik tam tikrais atvejais, mat gydymas kiekvienam pacientui, kuriam diagnozuotas vėžys, parenkamas individualiai.
"Nauji metodai kovoje su vėžiu suteikia daugiau vilčių tiek ligoniams, tiek gydytojams. Dabar pacientas kvėpuoja kur kas lengviau. Galbūt visiškai ligonio nuo vėžio neišgydėme, tačiau pailginome jo gyvenimą ir padarėme jį kokybiškesnį", - džiaugėsi gydytojas krūtinės chirurgas A. Bagajevas.
Pasaulyje plaučių vėžys yra vienas dažniausių vėžio tipų, jis kasmet diagnozuojamas per 1,2 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pasak medikų, tai - ypač klastinga liga, nes labai ilgai žmogus nejaučia jokių simptomų. KUL apie 80 proc. pacientų nustatomas jau pažengęs, trečiosios stadijos, plaučių vėžys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą