Ligoninės šalyje yra skirstomos į respublikines, pavaldžias Sveikatos apsaugos ministerijai, ir regiono bei rajono, kurios pavaldžios savivaldybėms. Valstybinės ligonių kasos „Vakaro žinioms“ pateiktais duomenimis, Lietuvoje veikia 66 ligoninės, iš jų 19 - respublikinės, 12 - regiono ir 35 - rajono. Toks ligoninių pavaldumas susiklostė istoriškai, nors dabar, kiek „Vakaro žinios“ mėgino išsiaiškinti, niekas negali paaiškinti, kodėl kai kurios ligoninės perduotos savivaldybėms.
Ligoninių pavaldumo savivaldybėms pagrįstumas pastaruoju metu kelia vis daugiau klausimų. Yra manančiųjų, kad tos ligoninės savivaldybėms yra „akmuo po kaklu“, nes savivaldybės ir taip turi pakankamai rūpesčių. Kai kurie merai jau supranta, kad nėra prasmės „kišti pinigų“ į tai, kas yra neekonomiška ir niekada neatsipirks, o geriau panaudoti tuos pinigus kitiems savivaldybių reikalams.
Vis dėlto yra savivaldybių, kurios vis dar turi ambicijų ligonines išlaikyti. Lėšų tam trūksta, tad einama į ministeriją: duokit, gelbėkit. Kiekvienas toks rajonas nori geriausią įrangą, net magnetinį rezonansą turėti - tai prestižo reikalas. Ir visiškai neatsižvelgiama, kad pacientų trūksta, įranga panaudojama vos keliolika kartų per metus. Esant mažam paslaugų kiekiui, atsiranda grėsmė pacientų saugumui. Teigiama, jeigu per metus atlieka vos 20-30 operacijų, chirurgas praranda įgūdžius.
Nacionalinė sveikatos taryba daug kartų ragino Sveikatos apsaugos ministeriją sutvarkyti logistiką, pacientų pervežimą į didesnes ligonines ir parvežimą iš jų. Mat skirti pinigų transportui yra kur kas pigiau negu laikyti kur nors rajone budinčią chirurgijos tarnybą, gydytojus, operacinės slauges, anesteziologus, iškviestus iš didžiųjų miestų, kuriems moka trigubai didesnius atlyginimus nei vietiniams daktarams, o tie atvažiuoja tik išsimiegoti. Pasakojamos net anekdotinės situacijos, kai anesteziologas iš Klaipėdos renkasi, kur važiuoti - į Kretingą ar į Plungę, nes alga panaši, bet Plungėje dar kartais reikia naktį atsikelti, o Kretingoje tik gal kokį kartą per savaitę...
Specialistai akcentuoja - norint užtikrinti pacientams saugią pagalbą, reikia tą pagalbą jiems teikti ten, kur teikiamas pakankamas tokių paslaugų skaičius. Visame pasaulyje galioja minimalus paslaugų dydis - jeigu jis per mažas, medikas neturi galimybės išlaikyti savo kompetencijos, tad su tokiomis įstaigomis ligonių kasos nesudaro sutarčių.
Kad ligoninių pavaldumas savivaldybėms yra tam tikra problema, sutinka ir naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: „Buvo laikas, kai tokie sprendimai dėl ligoninių pavaldumo buvo priimti. Negaliu pasakyti, kokia logika tada buvo vadovaujamasi. Matyt, buvo manoma, kad savivaldybės ūkiškai tvarkysis. Tačiau savivaldybė yra per mažas administracinis vienetas, kad ligonines valdytų. Žmonių rajonuose yra per mažai, nereikia tiek daug tų paslaugų, lovų.“
Anot ministro, natūralu, jog ligoninių uždarinėti kai kurios savivaldybės nenori, nes ten juk darbuotojai, pastatai, į kuriuos investuota ir pan. Tačiau uždarinėti jų ir nėra būtina - yra gausybė paslaugų, kurias jos gali teikti: slaugos, geriatrijos, reabilitacijos. Ligoninės už tas paslaugas gautų pakankamus pinigus, kad galėtų išgyventi.
„Mūsų vizija - regionalizuoti valdymą, - teigė A.Veryga. - Tai nebūtinai reiškia pavaldumo keitimą, bet pačių ligoninių valdymas turėtų būti ne savivaldybės, o regiono lygio. Viename rajone gali būti, tarkime, slaugos ligoninė, gretimame - geriatrijos ar kažkokie kiti skyriai. Bet tam reikia šiek tiek pakeisti situacijos matymą - atsiplėšti nuo vieno rajono lygmens ir pakilti iki regiono lygmens. Ar tai bus realizuota per kažkokias regionines valdybas, tarybas, koks tas mechanizmas bus rastas, dabar negaliu pasakyti. Bet tai turėtų būti sprendimas, kaip išvengti tokio rajoninio lygio matymo, kur visiems norisi viską turėti.“
Ministro teigimu, žmonėms yra sukurtas įvaizdis, kad jeigu ligoninė stovi šalia namų, vadinasi, tai yra saugu, nors ten jau seniai nėra nei kam dirbti, nei tie žmonės, kurie dirba, tokių atvejų turi tiek, kad savo kvalifikaciją, profesionalumą ir paslaugų kokybę išlaikytų.
„Manau, kad ir pačios savivaldybės supras, jog taip yra geriau. Nemanau, kad ten dirba žmonės, kurie visiškai nieko nesuvokia ar yra trumparegiai ir nemato susiklosčiusios situacijos, - sako A.Veryga. - Aišku, vietos politikams norisi parodyti, kad mes čia išlaikėme ligoninę ir panašiai. Tačiau permainos visai nereiškia, kad ta rajoninė ligoninė turi būti uždaryta. Ji tiesiog turi keistis.“
Ministras teigė šiandien dar negalintis pasakyti, koks teisinis mechanizmas leistų tą ligoninių regionalizaciją įtvirtinti. Jeigu kito varianto nebus, galbūt ateityje teks spręsti ir tų savivaldybių ligoninių pavaldumo klausimą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą