Šildančio maisto pasirinkimas

Šildančio maisto pasirinkimas

Orams vis vėstant iš tolimiausio spintos galo traukiame šiltąjį paltą, šaliką, pirštines. To paties tikslo – nesušalti – vedini nuo šiol galime pėdinti ir į virtuvę. Moksliškai įrodyta, kad tam tikri maisto produktai padeda reguliuoti vidinę kūno temperatūrą.

Sušalę dažnai rankas tiesiame arbatos puodelio link. Jei norime didesnio efekto ir geriau sušilti, ją plikyti arba virti reikėtų su imbieru. Arbatos pagardinimas šiuo prieskoniu taip pat gali padėti numalšinti kūno skausmus, pavyzdžiui, tuos, kurie jaučiami po intensyvios treniruotės.

Maisto produktai, kurių virškinimas vyksta lėtai, gali padėti pakelti kūno temperatūrą ir jaustis šilčiau. Medicinoje šis procesas vadinamas termogeneze. Jos metu kūnas gamina šilumą, kurią sukelia maisto medžiagų apykaita. Norint iš maisto pasikrauti ne tik energijos, bet ir šilumos, reikėtų rinktis sudėtingiau ir ilgiau virškinamus produktus. Tokius, kuriuose gausu sveikų riebalų, baltymų ir angliavandenių.

Sušilti padės

Imbieras. Imbieras yra plačiai žinomas dėl teigiamo poveikio virškinimo sistemai. Jis spartina kraujotaką, padeda sušildyti galūnes ir išvengti šaltkrėčio. Taip pat skatina termogenezę, prakaitavimą. Šis šakniavaisis paprastai naudojamas patiekalams gardinti. Tačiau, nors tai neskamba itin apetitiškai, maksimalią jo naudą pajusite, jei valgysite jį žalią. Panašų, tik mažiau jaučiamą poveikį turi ir kiti šakniavaisiai, pavyzdžiui, morkos arba burokėliai.

Sušalę dažnai rankas tiesiame arbatos puodelio link. Jei norime didesnio efekto ir geriau sušilti, ją plikyti arba virti reikėtų su imbieru. Arbatos pagardinimas šiuo prieskoniu taip pat gali padėti numalšinti kūno skausmus, pavyzdžiui, tuos, kurie jaučiami po intensyvios treniruotės.

Bananai. Juose daug vitamino B ir magnio, kurie yra svarbūs skydliaukės bei antinksčių veiklai. Šios liaukos padeda reguliuoti kūno temperatūrą, todėl bananų valgymas yra vienas būdų, kaip natūraliai sušilti. Be kitų teikiamų naudų sveikatai, jie taip pat gali pagerinti nuotaiką ir stiprinti atmintį.

Įdomu tai, kad dėl temperatūrą normalizuojančio poveikio šiuos vaisius puikiai tinka valgyti tiek šaltomis, tiek karštomis dienomis. Jei karščiuojate, pravartu suvalgyti bananą. Tokiu atveju jis nešildys, o atvėsins.

Kmynai. Tai prieskoniai, turintys daug antioksidantų. Aktyviosios kmynų savybės pasižymi virškinimo ir maistinių medžiagų pasisavinimo gerinimu. Stimuliuoja virškinimo trakto fermentų sekreciją. Didina efektyvumą, paverčiant kalorijas energija.

Pilno grūdo produktai. Neskaldyti grūdai dėl didelio skaidulų kiekio gerina žarnyno veiklą. Jų virškinimas vyksta itin lėtai, todėl ilgą laiką išskiriama ir kūną šildanti energija. Lėtas virškinimas apsaugo nuo cukraus kiekio kraujyje padidėjimo. O šis turi savybę pakelti kūno temperatūrą, tačiau po to staiga atvėsinti. Jei norite nesušalti per naktį, patariama suvalgyti dubenėlį pilno grūdo makaronų, ryžių ar avižinių dribsnių.

Raudona mėsa. Jautiena, ėriena, kiauliena ir kita raudona mėsa – puikus geležies šaltinis. Jos taip pat randama ir dalyje augalinės kilmės produktų, tačiau geležis iš mėsos yra lengviau pasisavinama. Šis mineralas padeda aprūpinti visą kūną deguonimi. Žmonėms, kuriems trūksta geležies, dažnai šąla rankos ir kojos. Taip pat jie gali jausti lengvą nuovargį. Šiuos simptomus galite įveikti valgydami raudoną mėsą. Tai darydami taip pat aprūpinsite organizmą vitaminu B12. Jis prisideda prie sveikų nervų ir stiprios imuninės sistemos išsaugojimo.

Kava. Tiesa, šildo ne karšta kavos temperatūra, o kofeinas. Jis pagreitina medžiagų apykaitą, stimuliuodamas riebalų rūgščių išskyrimą iš organizmo riebalinių audinių. Tai savo ruožtu gali pakelti kūno temperatūrą. Techniškai šalta kava gali būti netgi geresnė, nes joje yra daugiau kofeino.

Vanduo. Bene paprasčiausias būdas, padedantis kūnui išlikti šiltam, – gerti vandenį. Kai lauke šalta, žmonės rečiau geria vandenį, nes nesijaučia tokie ištroškę kaip šiltuoju metų laiku. Veltui. Būtent vanduo padeda ne tik išlaikyti geriausią kūno funkciją, bet ir reguliuoja vidinę jo temperatūrą.

Paradoksalu. Juk būtent šilti gėrimai, tokie kaip karštas šokoladas, yra laikomi žiemos gėrimais. Tačiau tiesa ta, kad temperatūra nukris išgėrus puodelį kakavos. Bazinė kūno temperatūra susvyruos bandant neutralizuoti karšto skysčio poveikį.

Svarbu

NE alkoholiui. Nepaisant nuo seno vyraujančių įsitikinimų, alkoholis yra netinkamas būdas šilumai palaikyti. Tiesa, jo pavartoję, galite pajusti aplankančią šilumos bangą, tačiau ji trumpalaikė. Išlaikyti tą šilumą netrukus tampa sunku. Tada padidėja hipotermijos rizika. Taip pat pastebima, kad alkoholis kenkia gebėjimui drebėti. O tai – natūralus atsakas į šaltį, padedantis pakelti kūno temperatūrą.

Tai įdomu

Turbūt sunku patikėti, aštrus maistas nepadeda sušilti. Pavyzdžiui, aitrioji paprika verčia prakaituoti, tačiau taip iš tiesų ji tik atvėsina kūną.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder