Higienos instituto ir draudikų atliktu tyrimu siekta išsiaiškinti, kiek papildomai pacientams kainuoja kritinių ligų gydymas. Buvo apklausti miokardo infarktu, inkstų nepakankamumu ir onkologinėmis ligomis sergantys pacientai bei jų artimieji. Šiomis ligomis Lietuvoje serga beveik 100 tūkst. gyventojų, 2012 m. jomis susirgo apie 22 tūkst.
Dėmesys onkologijai per mažas
Tyrimo duomenys parodė, kad didžiausias išlaidas patiria onkologinėmis ligomis sergantys pacientai. Nors valstybė skiria didžiules sumas, o nustatyti gydymo metodai kompensuojami 100 proc., apklaustieji nurodė, kad naujausi, modernūs gydymo metodai gali pareikalauti šimtatūkstantinių sumų.
Anot Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo doc. dr. Romualdo Gurevičiaus, sergamumas vėžiu Lietuvoje nėra dažnas - piktybiniais navikais kasmet suserga 0,5 proc. visų gyventojų. Tačiau problema ta, kad šios ligos pakirstų žmonių mirtingumas didžiulis: pagal mirtingumą vėžys užima antrą vietą. Ligos priežastys neaiškios, o gydymas - vienas iš brangiausių.
„Europos Sąjungoje faktiškai per metus išleidžiama 126 mlrd. eurų. Daugiausia išleidžia Vokietija - 35 mlrd. eurų. Oksfordo universitete atliktas tyrimas, kiek realiai kainuoja vėžio gydymas, parodė rezultatus, nepalankius Lietuvai: vienam žmogui vidutiniškai ES šalyse skiriama 102 eurai, Vokietijoje 165 eurai, o Lietuvoje tik 32 eurai. Lietuva vėžiui gydyti skiria mažiausiai lėšų Europoje“, - sako R.Gurevičius.
Mažėja darbingumas ir pajamos
Miokardo infarktui ar inkstų nepakankamumui reikia mažiau lėšų. Tačiau faktas tas, kad sergančiam žmogui net ir kelios dešimtys litų neretai yra dideli pinigai, ir žmonės priversti taupyti sveikatos sąskaita, o tai atsiliepia jų gyvenimo kokybei.
Pasak inkstų ligas ir transplantacijas patyrusius žmones vienijančios asociacijos „Gyvastis“ vadovės Ugnės Šakūnienės, jau transplantuotų pacientų ir dar laukiančių transplantacijos išlaidos skiriasi.
„Dializių etapu žmogus nieko nesiperka papildomai, jam mažai reikia primokėti, bet tai jis daro sveikatos ir gyvybės sąskaita. Pavyzdžiui, yra tokie vaistai, kurie suriša fosforą. Lietuvoje juos kompensuoja tik tuomet, kai tyrimų rezultatai yra labai labai blogi. Žmogus juos turėtų vartoti, tačiau jie brangūs, tad vartoja toli gražu ne visi, o tai iki 100 kartų padidina šansą mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, - sakė U.Šakūnienė. - Tiesa, šiemet pradėtas kompensuoti vienas fosforo rišiklis, tačiau jo skyrimo indikacijos labai griežtos, jis skiriamas tik tada, kai pacientas yra jau kritinės būklės, o reikėtų skirti gerokai anksčiau“.
Sergantiems inkstų nepakankamumu reikia ir folio rūgšties, B grupės vitaminų, neurorubino. Visa tai nekompensuojama, o žmonės patys neperka tų vaistų, nes neišgali.
„Reikia nepamiršti, kad finansinė našta užklupus sunkioms ligoms susijusi ne tik su išlaidomis, bet ir iš dalies ar visiškai prarastu darbingumu ir pajamomis. Atlyginimai nėra kompensuojami 100 proc., o gydymas gali užtrukti ir mėnesį, ir metus, ir visą likusį gyvenimą. Tad sergančiam žmogui net kelios dešimtys litų dažniausiai yra didelė suma. Finansiniai rūpesčiai sveikti tikrai nepadeda“, - sako U.Šakūnienė.
Prognozės liūdnos
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos valdybos nario Gedimino Žižio teigimu, gyvename XXI amžiuje, kai ligų gydymas vis modernėja. Tačiau kartu ateina ir „modernios“ priemokos. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais sergančio prostatos vėžiu žmogaus galima negydyti, o taikyti jam stebėjimo taktiką. Tačiau mūsų medikai pinigų dalytojams kažkodėl nesugeba įrodyti, kad reikia skirti 30-40 litų tam, kad stebimam pacientui būtų atliktas PSA tyrimas, galintis įspėti apie ligos atkrytį. Stebimi pacientai už tokį tyrimą turi mokėti patys.
„Ateina biologinė, taikinių terapija - modernūs metodai taikomi atspariam vėžiui gydyti. Vaistai nauji, brangūs, bet jie efektyvūs: ne mėnesiais, o metais pratęsia daugelio žmonių gyvenimą. Tačiau nekompensuojami, o 1 ampulė kainuoja apie tūkstantį litų“, - sako G.Žižys.
Pasak jo, nerimą kelia ir perspektyvos - dar 2010 m. PSO prognozavo, kad per 10 metų sergamumas onkologinėmis ligomis išaugs 25 proc. Vadinasi, atitinkamai augs tiek valstybės, tiek ir sergančių žmonių asmeninės išlaidos gydymui.
Kiek kainuoja sirgti sunkiomis ligomis Lietuvoje?
ONKOLOGINĖS LIGOS
Serga apie 73 000 asmenų.
2012 m. susirgo apie 18 800 asmenų.
Papildai - apie 1000 litų per mėnesį.
Onkopsichologo paslaugos per metus - apie 5200 litų.
Dendritinių ląstelių vakcinacijos procedūra, kurios veiksmingumas kol kas nėra 100 proc. įrodytas,tačiau manoma, kad gali padidinti išgyvenamumą, kainuoja 27 600-41 000 litų.
Vieno modernaus vaisto kursas - 2000 litų, reikia bent 6 kursų.
INFARKTAS
Serga apie 8300 asmenų.
2012 m. susirgo apie 1900 asmenų.
Bendros metinės išlaidos - nuo 1900 iki 7000 litų.
Vaistai kainuoja 60-100 litų per mėnesį.
Papildai kainuoja apie 100-150 litų per mėnesį.
Tyrimai - nuo 35 litų iki 160 litų. Kelis jų kompensuoja valstybė, bet jei norima nuolat stebėti būklę ir gydytis atsižvelgiant į ją, už tyrimus tenka mokėti savo pinigais.
Papildomas gydymas sanatorijose gali kainuoti 500-2500 litų.
Konsultacijos privačioje klinikoje, jeigu žmogus nenori laukti eilėse poliklinikoje, kainuoja nuo 570 litų per metus, vienas kartas - apie 100 litų. Šeimos gydytojo paslaugos ir tyrimai privačioje įstaigoje kainuoja apie 1700 litų per metus.
INKSTŲ NEPAKANKAMUMAS
Serga apie 17 800 asmenų.
2012 m. susirgo apie 1400 asmenų.
Po inksto transplantacijos vaistams ir papildams pacientai per metus išleidžia nuo 60 iki 3600 litų, nes dauguma kenčia nuo lydinčių ligų.
Prieš transplantaciją, dializių etapu, nekompensuojamiems papildams išeina iki 1000 litų per mėnesį.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Būkime sveiki“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą