Skysčiai. Kurie organizmui naudingi, o kurie - ne?

Respublika.lt

2015-02-02 09:20

Tikriausiai visi esame girdėję rekomendacijų per parą išgerti tam tikrą kiekį skysčių, mat tai yra naudinga organizmui. Tad neabejoju, kad neretas vieną po kito geria kelis puodelius arbatų, sulčių ar mineralinio vandens. O ar žinome, kokie skysčiai mūsų organizmui yra naudingi ir kokie - ne? Kaip pasirinkti teisingai ir nepasiduoti gerai susuktų reklamų pagundoms? Apie tai „Laisvalaikis“ kalbėjosi su dietologe Egle Šinkevičiūte.

- Skysčiai, kuriuos vartojame. Ką apie juos reikia žinoti?

- Pirmiausia žmogus turėtų žinoti, kas apskritai yra tie skysčiai. Visų pirma tikrieji skysčiai yra tik vanduo - grynas, negazuotas, be jokių anglies dvideginių ir panašiai - bei nesaldinta žalioji arbata. Taip yra dėl to, kad organizmui jų nereikia perdirbti, išvalyti, kad būtų pasisavintas. Grynas vanduo neturi nė vienos kilokalorijos ir jam nereikia jokio apdirbimo. Jeigu skystis yra saldintas ar dar kaip nors paveiktas, jis organizmui jau nėra tikrasis skystis. Tokį dalyką jau galime vadinti gėrimu, nes jis turi kalorijų ir organizmas jau privalo jį filtruoti. Jeigu į vandens stiklinę įsispausime citrinos sulčių, tai jau nebebus skystis, tai bus gėrimas, nes turės kilokalorijų, kurias reikės suvirškinti. Dėl tos pačios priežasties, išgėrus stiklinę vandens, kuris pagardintas citrina, organizmas pirmiausia turės atskirti priemaišas nuo gryno produkto ir tai pasisavins tik pusę išgerto kiekio.

- Kiek per dieną reikia išgerti vandens?

- Normos, galiojančios kiekvienam žmogui, nėra. Bet labai lengva apskaičiuoti, kiek reikia jūsų organizmui. Formulė paprasta: kiekvienam kūno kilogramui reikia 60 ml gryno vandens. Tad žinodami savo svorį galite pasiskaičiuoti tą normą sau. Tiek reikėtų išgerti gryno vandens. O jei dar geriate ir kavą, kuri geruosius kūno skysčius varo lauk, vandens reikėtų išgerti dar bent dviem stiklinėmis daugiau. Taigi jei žmogus geria kelis puodelius kavos per dieną, sulčių ir jau džiaugiasi, kad išgeria labai daug skysčių kasdien, taip nėra. Išgeria gėrimų, tačiau tai nėra tie organizmui naudingi skysčiai. Kartais žmonės susiduria su tam tikrai sunkumais išgerti reikiamą skysčių kiekį per dieną. Šaltuoju metų laiku vandens kartais visai nesinori, nes ir taip šalta, o jis dar turi gaivinimo funkciją. Tai tokiu atveju ypač gerai gelbėja žalioji arbata, nes ją galima gerti šiltą ir tai vis tiek bus organizmui naudingas skystis.

- O tiesa ar mitai, kad vanduo jaunina, malšina galvos skausmą ir panašiai?

- Tai nėra mitai. Mūsų oda greičiau sensta ir subliūkšta būtent dėl to, kad nepalaikomas vandens balansas organizme. Geriant pakankamai vandens oda tampa elastingesnė, ne taip greitai sensta ir raukšlėjasi. Dėl galvos skausmo taip pat yra tiesa. Galvos skausmas, jei tai nėra kažkokie rimti susirgimai, yra pirmas rodiklis, kad organizmui trūksta skysčių, nes vanduo į smegenis perneša deguonį. Tačiau skaudant galvą geriausiai tai daro šaltas vanduo, nes jis turi daugiau deguonies. Juk pagrindinis smegenų maistas yra vanduo ir deguonis. Tad jei skauda galvą, pirmas vaistas būtų išvėdinti patalpas arba išeiti į lauką pakvėpuoti oru ir išgerti stiklinę šalto vandens, tai praplės kraujagysles.

- Gazuoti gėrimai, limonadai, sultys - gėris ar blogis? Kodėl?

- Gazuoti gėrimai nėra gerai dėl anglies dioksido. Moterims būtų aktualu žinoti, kad tai yra pagrindinė celiulito atsiradimo priežastis, taip pat tokie gėrimai sukelia ir pilvo pūtimą, virškinimo sutrikimus. O dėl visokių limonadų, ypač kolos, tai joje tokia didelė cukraus ir kitų saldiklių koncentracija, kad jei vienu metu išgertumėte stiklinę paprasto cukraus, tai būtų kone tas pats. Gazuoti gėrimai ir saldikliai juose labai apsunkina organizmą, apkrauna ir lėtina virškinimą. O juk, atrodo, kas čia tokio, išgėrėme vos vieną stiklinę kokio nors gėrimo. Parduotuvėse parduodamose sultyse yra tik uogienės koncentratas, kuris viso labo neturi anglies dvideginio. O naudos iš jų absoliučiai jokios. Tai tikrai nėra vaisių sultys. Iš kur natūraliose sultyse cukrus? Vaisių cukrus yra fruktozė, o ant pakelių nurodomas gryno cukraus kiekis, tai reiškia, kad jos papildomai saldintos.

- Tačiau kartais sakoma, kad sustojus skrandžiui kaip tik reikia atsigerti kokio nors gazuoto gėrimo.

- Gerti kasdien tai tikrai nesveika, nes anglies dioksidas ypač kenkia skrandžio gleivinei, ilgainiui pažeidžia ją ir iš to atsiranda visokių erozijų, gastritų ir opų. Bet jei neturite nieko panašaus iš minėtų problemų, o kaip tik suvalgėte kažko sunkiai virškinamo, užuot bėgus į vaistinę, pakaktų godžiau išgerti pusę stiklinės gazuoto vandens, ir jis tikrai paspartintų virškinimo procesą. Bet tuo nereikia piktnaudžiauti. Tai turi būti kraštutinis atvejis.

Jei tai yra sunkiai viškinamas maistas ar skrandžio apsinuodijimas, anglies dioksido turintys gėrimai kažką skrandyje „pašiaušia" ir paskatina virškinimą, nes cukrus ir anglies dvideginis patenka į skrandžio rūgštinę terpę ir ta užsistovėjusi rūgštis dar labiau „pasišiaušia“. Taip skrandis pradeda vėl veikti, dirbti. Juk jei atsigeriate esant tuščiam skrandžiui, iš karto norisi atsirūgti. Tikra tiesa, kad neturint vaistų, kurie pagerintų skrandžio ar virškinimo veiklą, tiks ir stiklinė gazuoto gėrimo, tačiau tuo nereikia piktnaudžiauti. Tai turi būti kraštutinis atvejis.

- Kas varo skysčius iš organizmo ir kenkia labiausiai?

- Iš tų gėrimų, kuriuos vartojame kasdien, kava tikrai yra vienas labiausiai varančių geruosius skysčius iš organizmo. Antras dalykas - arbatos, kuriose gausu taurino. Jis, kaip ir kofeinas, turi savybę varyti skysčius. Aš nematau reikalo gerti tas visas arbatas vien dėl gėrimo, nes tai vis tiek nėra tas skystis, kuris mums priklausytų pagal dienos normą.

- Ar pienas taip pat nėra kalcio šaltinis? Jis naudingas organizmui?

- Kalcio, kurio lyg ir turėtume gauti gerdami pieną, ne tiek mes ir gauname. Nors čia pagrindinis dalykas, kodėl jis turėtų būti geriamas. Taip, žinoma, jis galbūt skanus ir jo išgėrus kurį laiką juntamas pilnumas, sotumas. Tačiau tam, kad skrandis pradėtų jį virškinti, pirmiausia turi jį sušildyti iki tam tikros temperatūros. Pienas - šarminis produktas, o skrandžio terpė yra rūgštinė. Tai pagalvokite, kas išeina, kai į rūgštinę terpę įpilame pieno? Jeigu norite pamatyti vaizdą, kaip išgėrus pieno atrodo mūsų skrandis, į stiklinę pieno išspauskite citrinos sulčių. Vaizdas tikrai nesužavės. Taigi pienas skrandyje nusėda į varškę panašiomis gličiomis nuosėdomis ir aplipdo sieneles, o tai beprotiškai ilgam stabdo virškinimą ir medžiagų apykaitą. Dėl paties kalcio, tai naudingas ne pienas, o pieno produktai - varškė arba pasukos. Jeigu norite pagerinti virškinimą, tuomet tiks kefyras. Beje, jis puikiai tinka ir tais atvejais, kai organizmui reikia gerųjų bakterijų.

- Nauja mada - dieną pradėti šviežiai spaustomis sultimis. Ką apie tai manote?

- Jeigu jau labai yra poreikis atsigerti sulčių, tuomet, žinoma, jas geriau spausti patiems. Tik nederėtų pamiršti, kad tai nėra tie organizmui naudingi skysčiai ir sultys priskiriamos prie maisto, nes jas reikia virškinti. Ir tas pačias sultis dar reikia mokėti gerti, nes, tarkim, morkų sultis mes geriame dėl vitamino A. O šis vitaminas gaminasi ir yra organizmui lengviau pasisavinamas tik tada, kai sultys sumaišomos su šlakeliu riebalo, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus. Jeigu geriame morkų sultis be jokio riebalo, tai mes tiesiog atsigaiviname, nes jokio vitamino A ten dar ir su žiburiu nerastume. Svarbu žinoti dar vieną dalyką. Jei jau norime spausti sultis, tai geriau jas spausti iš daržovių, o ne iš vaisių, nes daržovių sultyse nėra fruktozės ir sultyse bus visos reikalingos medžiagos. O naudingiausia vaisių dalis yra būtent minkštime, kurį mes išspaudę sultis išmetame su visais ten esančiais vitaminais, skaidulomis ir panašiai. Norint gauti daugiausia vitaminų, vaisių naudingiau suvalgyti.

Kuo vanduo naudingas mūsų organizmui?

Vanduo mums svarbus gyvybiškai dėl labai daugelio dalykų.

1. Būtų labai gerai, kad mūsų seilės būtų tokios skystos ir visas naudingas maistines medžiagas galėtų dar ir išnešioti po organizmą. Bet taip tikrai nėra. Taigi vanduo gali ir išnešioja maistines medžiagas iš to, ką valgome, po visą organizmą: tą patį kalcį, geležį, magnį, cinką ir t.t.

2. Vanduo perneša deguonį į smegenis.

3. Malšina nuovargį ir teikia energijos.

4. Vanduo slopina alkį. Jei mes išgersime stiklinę vandens, kurį laiką nejausime stipraus alkio arba suvalgysime mažiau.

5. Vanduo reikalingas sąnariams ir stiprina raumenis.

6. Vanduo labai naudingas širdies ir kraujagyslių veiklai.

7. Vanduo taip pat reikalingas termoreguliaciniams organizmo procesams, nes saugo nuo perkaitimo arba peršilimo. Juk kai karšta ir daug prakaituojame, mus gelbėja šaltas, gaivus vanduo, o kai šalta - šiltas (žalioji arbata).