Vaisiai ir uogos. Ką verta žinoti?

Vaisiai ir uogos. Ką verta žinoti?

Atėjus vasarai ne vienas renkasi lengvesnį maistą, užkandžiauja vaisiais ir sunokusiomis uogomis. Tačiau ar žinome, kokių mineralų jie turi ir kokių ligų profilaktikai gali būti vartojami? Apie tai „Laisvalaikiui“ pasakojo dietologė Eglė Šinkevičiūtė.

Braškės

Maistinė vertė: 100 g braškių - 46 kilokalorijos, baltymų 1 g, angliavandenių 10 g ir 0 g riebalų.

Naudingos medžiagos: kalbant apie braškes, galima pabrėžti dvi dideles jos naudas organizmui. Pirmiausia tai puikus vitamino C šaltinis (100 g braškių yra kiek daugiau nei reikalinga paros norma), antra - jose gausu antioksidantų. Braškės turi kalio, B2, B5, B6, B9 vitaminų (B9 vitaminas gerina atmintį), folio rūgšties (itin naudinga besilaukiančioms), yra geležies, magnio.

Verta žinoti: braškes itin tinka vartoti turint širdies ar kraujagyslių ligų ir gerinant jų darbą, nes šiose uogose yra kalio. Šis mikroelementas ir padeda reguliuoti kraujospūdį ir yra naudingas širdžiai. Valgant braškes mažinama širdies problemų rizika. Geriausia valgyti sezono metu ir kuo natūraliau užaugintas, kai žinoma, kad nėra nitratų. Beje, braškės vitamino C turi gerokai daugiau nei kai kurie citrusiniai vaisiai. O vitaminas C labai padeda kovoti su cholesterolio kiekiu kraujyje. Braškes galima valgyti net ir sergant cukriniu diabetu. Braškės gerina peristaltiką ir silpnina apetitą, tad yra puikus dietinis užkandis.

Įdomus faktas: braškėse yra nemažai cinko, o cinkas didina lytinį potraukį. Būtent dėl to šios uogos dažnai atsiranda ant stalo pasimatymų ar romantiškų vakarienių metu.

Uogose esanti rūgštis veikia su dantų apnašomis. Tad valgant nesmulkintas braškes yra nuvalomas dantų emalis ir uogose esanti rūgštis teigiamai veikia dantų spalvą, šalina apnašas ir gerina dantenų būklę.

Minusas: braškes netinka valgyti turint virškinimo problemų, gastritą, opaligę. Jos gali kelti rūgštingumą.

Mėlynės

Maistinė vertė: 100 g mėlynių yra 54 kcal, 1 g baltymų, 12 g angliavandenių, 1g riebalų.

Naudingos medžiagos: mėlynės turi labai daug ląstelienos. Gausu pektinų, kurie teigiamai veikia tinklainę ir akių kraujagysles, aprūpina maistinėmis medžiagomis regos nervus (padeda išvengti akyje susidarančių kraujosruvų). Taip pat yra vitamino C. Gausu A, B grupės vitaminų.

Verta žinoti: mėlynėse yra niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje, tad šias uogas taip pat gali valgyti ir diabetikai. Mėlynės – puiki prevencinė priemonė prieš cukrinį diabetą. Beje, mėlynes gerai vartoti, kai viduriuojama, nes jos kietina žarnų turinį. Mėlynes patartina vartoti pirmoje dienos pusėje, nes jose yra vaisių cukraus, kuris organizme virsta gliukoze. Kitaip tariant, tai yra kalorijos, kurias gavę ryte, iki nakties spėsime išjudėti.

Minusas: nerekomenduojama perdozuoti, nes jautresnė virškinimo sistema į tai gali sureaguoti vidurių užkietėjimu.

Žemuogės

Maistinė vertė: 100 g žemuogių yra 34 kcal, 0,8 g baltymų, 6,3 g angliavandenių, 0,4 g riebalų.

Naudingos medžiagos: žemuogės yra išskirtinai puikus geležies šaltinis. Turi vitamino C ir nedidelį kiekį vitamino A, B grupės vitaminų, kalio ir vitamino E.

Verta žinoti: žemuogės puikiai padeda gydyti mažakraujystę. Geležies pasisavinimui iš maisto būtinai reikalingas vitaminas C, o žemuogės turi abu šiuos komponentus. Tad net ir valgant mėsą, geležies nepasisaviname, jeigu kartu negauname ir vitamino C. Kaip ir braškės, yra naudingos dantų emaliui ir dantenoms. Žemuoges itin rekomenduojama valgyti sergant inkstų ar šalpimtakių ligomis. Puikiai valo organizmą ir susirgus dizenterija. Padeda sumažinti insulto galimybę ir gydyti podagrą.

Minusas: jose gausu fosforo, celiuliozės, kuri, suvalgius didesnį kiekį, gali alergizuoti. Nerekomenduojama valgyti turint virškinimo sutrikimų.

Šilauogės

Maistinė vertė: 100 g šilauogių yra 44 kcal, 11,5 g angliavandenių, 0,7 g baltymų, 0,5 g riebalų.

Naudingos medžiagos: šilauogėse yra nemažai antioksidantų, gerai organizmo terpę veikiančių bakterijų, vitaminų A, B1, B2, C, PP, turi nemažai skaidulinių medžiagų, kalcio, fosforo, geležies.

Verta žinoti: šilauogėse yra itin didelis beta karotino kiekis, kuris labai naudingas odai ir bendrai sveikatos būklei. Puikiai tinka gerinant širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Gerina medžiagų apykaitą. Šilauogėse yra junginių, saugančių nuo senėjimo procesų. Tinka valgyti ir diabetikams, tik be jokių pagardų.

Minusas: nerekomenduojama valgyti ar persivalgyti, jei žmogus yra alergiškas bent vienai šilauogėse esančiai medžiagai ar esant virškinimo sutrikimų.

Vyšnios

Maistinė vertė: 100 g vyšnių yra 58 kcal, 1 g baltymų, 12 g angliavandenių, 1 g riebalų.

Naudingos medžiagos: vyšnios yra viena silpnesnių uogų savo mineralų gausa. Jose yra gausu vitamino C, kuris būtinas protinei veiklai ir imuniteto gerinimui. Yra karotino, vitaminų E, B1, B2, folio rūgšties, kalio, magnio, fosforo, vario, geležies, tačiau šių elementų koncentracija uogose nėra didelė.

Verta žinoti: kuo nokesnė vyšnia, tuo daugiau geležies ji turi. Kadangi vyšniose taip pat yra antioksidantų ir stabdančių senėjimą medžiagų, jos neretai vadinamos jaunystės ar grožio uogomis. Dėl to ir yra palyginimas „jos lūpos kaip vyšnios“.

Minusas: nerekomenduojama valgyti ar persivalgyti, jei žmogus yra alergiškas bent vienai vyšniose esančiai medžiagai ar esant virškinimo sutrikimų.

Obuoliai

Maistinė vertė: 100 g obuolių yra 71,25 kcal, 0 g baltymų, 16,25 g angliavandenių, 0 g riebalų.

Naudingos medžiagos: obuoliuose gausu geležies, mineralinių druskų, ląstelienos, kalio (kuris greitina medžiagų apykaitą), natrio, kalcio.

Verta žinoti: kaip ir braškės, turėdami rūgštelės, puikiai valo dantų emalį, masažuoja dantenas. Obuoliai skrandžiui suteikia tūrio. Obuolio skonį lemia cukraus kiekis, o šis priklauso nuo rūšies. Tai puiki prevencinė priemonė norintiems išvengti trombozės. Visoje vaisių lentelėje obuoliai užima antrą vietą pagal antioksidantų kiekį. Obuolių sultys tinka širdies ligų profilaktikai.

Įdomus faktas: mokslininkai nustatė, kad kasdien suvalgant bent po vieną obuolį galima sumažinti infarkto ir insulto riziką.

Obuolio sėklose yra daug jodo, tad 5-6 sėklose yra visa paros norma.

Minusas: obuolių nerekomenduojama valgyti padidėjus skrandžio rūgštingumui ar turint virškinimo trakto sutrikimų.

Kriaušės

Maistinė vertė: 100 g kriaušių yra 58 kcal, 0 g baltymų, 13 g angliavandenių, 0 g riebalų.

Naudingos medžiagos: gausu įvairiausių vitaminų, mineralinių medžiagų: kalio, vario, magnio, mangano, geležies. Daug cinko, skaidulų, ląstelienos. Yra C, E, B grupės vitaminų, fosforo, sėklose - jodo.

Verta žinoti: kriaušės kilusios iš svarainių giminės ir yra ypač dietinis produktas. Gerina širdies kraujagyslių veiklą. Jas tinka valgyti esant vidurių užkietėjimui ir apskritai jos užtikrina reguliarų tuštinimąsi. Buvo atlikti tyrimai, kad valgant kriaušes organizme mažėja cholesterolio kiekis. Tinka valgyti esant inkstų, šlapimtakių ligoms, nes jos skatina šlapimo išsiskyrimą ir turi dezinfekuojamąjį poveikį šlapimtakiams. Kriaušėse yra boro, kuris organizmui padeda išsaugoti kalcį (kaulams reikalinga medžiaga), tad kaip profilaktinė priemonė itin tinka žmonėms, kuriuos kamuoja osteoporozė.

Minusas: nepersivalgyti kriaušių rekomenduojama tiems, kurie serga cukriniu diabetu.

Arbūzas

Maistinė vertė: 100 g arbūzo yra 29 kcal, 1 g baltymų, 6 g angliavandenių ir 0 g riebalų.

Naudingos medžiagos: puikus aminorūgščių šaltinis. Yra vitaminų C, B1, B2, PP, karotino. Minkštime yra ląstelienos, kalio druskų.

Verta žinoti: arbūzas turi daug šlapimą varančių savybių. Nepakeičiamas vaisius aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms, nes teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių veiklą. Normalizuoja medžiagų apykaitą ir valo organizmą. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Minusas: kadangi stipriai varo šlapimą, nerekomenduojama valgyti, jeigu reikia kur nors važiuoti ir prireikus nebus galimybės nueiti į tualetą. Taip pat nerekomenduojama daug arbūzo valgyti žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu.

SVARBU

Geriausia vaisius, uogas valgyti niekaip neapdorotus, nesaldintus cukrumi ir panašiai. Žinoma, ne sezono metu tinka valgyti ir šaldytas uogas. Nuo šaldymo kenčia jų maistinė vertė, tačiau geriau šaldytas produktas nei jokio. Uogas valgyti su pienu taip pat nepatartina, nes pienas lėtina virškinimą ir apsunkina naudingų medžiagų pasisavinimą. Apskritai daugelį produktų vartodami su pagardais, juos tiesiog sugadiname.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Raktažodžiai
Sidebar placeholder