Laisvės gynėjų dienai – speciali programa per LRT

Laisvės gynėjų dienai – speciali programa per LRT

Laisvės gynėjų dienai atminti, sausio 12-ąją, šeštadienį, LRT televizija kviečia žiūrėti tiesioginę Laisvės gynėjų dienos ceremonialo transliaciją iš Nepriklausomybės aikštės prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Transliacijos pradžia – 18 val. Iš karto po jos, 18.30 val. – Sąjūdžio valanda prie atminimo laužo Nepriklausomybės aikštėje (taip pat tiesiogiai).

Televizijos kanalas LRT Kultūra ir radijo programa LRT Klasika kviečia klausytis poezijos skaitymų iš Televizijos bokšto salės – atminties valanda „Nerimo mintys“. Tiesioginės transliacijos pradžia – sausio 12 d. 17 val.

Iš karto po jos, 17.45 val. per LRT Kultūrą – rež. Arvydo Tarvydo dokumentinis filmas „Vladimiras Toporovas. Lietuviai laike ir erdvėje“. Akademikas Vladimiras Toporovas – vienas žymiausių baltistų, Vilniaus ir daugelio kitų pasaulio universitetų garbės daktaras. 1991 m. sausio 13 –ąją, protestuodamas prieš brutalų jėgos panaudojimą Lietuvoje, profesorius atsisakė jam suteiktos TSRS valstybinės premijos ir ragino Lietuvos piliečius neatsitraukti nuo iškeltų idealų ir siekių.

Sausio 13-ąją, sekmadienį, per LRT televiziją:

10 val. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 22 metų sukakties minėjimas ir „Laisvės premijos“ įteikimo ceremonija. Premijos laureatas – Antanas Terleckas. Tiesioginė transliacija iš Lietuvos Respublikos Seimo ( ir per LRT radiją).

11 val. – žvilgsnis į pusę amžiaus – nuo 1940-ųjų iki 1990-ųjų – trukusią Lietuvos okupaciją dokumentiniame filme „Laisvės trajektorijos“ (autoriai Juozas Sabolius ir Jonas Ohmanas).

„Laisvės trajektorijos“ pasakoja apie praėjusio amžiaus antroje pusėje Lietuvos patirtas fizines ir dvasines netektis, apie tremtį, holokaustą, sovietizaciją ir laisvės vilties netekimą. Kita vertus, filmas atskleidžia žmonių ryžtą apginti save ir savo įsitikinimus, apie ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą iki Sąjūdžio ir laisvės susigrąžinimą – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Filme kalbinami Vytautas Landsbergis, Emanuelis Zingeris, Kęstutis Girnius, tragiškų įvykių dalyviai bei liudininkai. Lietuvos kova už laisvę atskleidžiama švedų dokumentalisto, žurnalisto, vertėjo Jono Ohmano lūpomis. J. Ohmanas jau daugelį metų gilinasi į XX amžiaus Lietuvos istorijos paslaptis ir siekia jas pristatyti plačiajai visuomenei.

12 val. Tiesioginė Vėliavų pakėlimo ceremonijos transliacija iš Nepriklausomybės aikštės (ir per LRT radiją).

12.30 val. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos (ir per LRT Klasiką).

13.45 val. Pokalbių laida apie kruvinus Sausio 13-osios bei reikšmingus 1991-ųjų įvykius – „Mūsų laisvės metai – 1991“.

Laisvė, tankai, barikados, kolaborantai, juodoji rinka, banditizmas, reketas, kontrabanda, „kaspervizija”, „vagnorėliai”, nepriklausomybė, valstybė... Tai ne šiaip žodžiai iš žodyno. Tai neatsiejama 1991-ųjų dalis. 1991-uosius laidoje padės prisiminti ne tik iškalbingi archyviniai kadrai, bet ir įvykių liudininkai – net ir naktimis savo kabinetų nepalikdavę politikai, iš spaudos rūmų ir televizijos išvyti žurnalistai, anuomet Lietuvos žiūrovų primiršti aktoriai, kelius į stadionus pamiršę sportininkai, į klastingas verslo platumas įžengę pirmieji verslininkai.

Apie kruviniausius metus naujojoje Lietuvos istorijoje laidos vedėjai Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius kalbasi su Vytautu Landsbergiu, Gediminu Vagnoriumi, Audriumi Butkevičiumi, Zigmu Vaišvila, Egidijumi Bičkausku, Tomu Šernu, Egle Bučelyte, Dariumi Lukoševičiumi, Aidu Giniočiu, Romu Bubneliu.

21.15 val. – jaunatviškas požiūris į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istoriją dokumentiniame filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (rež. Giedrė Žickytė).

Tie „vaikai“, pradėję žaisti revoliuciją gūdžiais sąstingio laikais – tai grupė „Antis“. Tai, kas gimė kaip pokštas devintojo dešimtmečio viduryje naujamečio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu, peraugo į nevaldomą, roko maršų siūbuojamą judėjimą, pažadinusį tautą iš sąstingio ir atvedusį Lietuvą į Sąjūdį.

Cirko dvasiai artimas įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Tai negalėjo likti nepastebėta. Greitai, net patiems grupės nariams netikėtai, „Antis“ tapo ryškiausia „dainuojančios revoliucijos“ vėliavneše ir masiniu reiškiniu, įtraukiančiu tūkstančius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder