Kitais mokslo metais sporto klasėje tikėjosi mokytis 11 sporto centre "Viesulas" besitreniruojančių jaunųjų rankininkų. Deja, laimė nusišypsojo tik 4 iš jų. "Apie kokį komandinės dvasios ugdymą galime kalbėti, jei vaikai negali net vienoje mokykloje mokytis?" - apgailestauja jų trenerė Auksuolė Stropienė.
Gegužės 17-18 dienomis A. Stropienės treniruojami jaunieji "Viesulo" rankininkai dar kartą tapo Lietuvos čempionais. Iš 16 dalyvavusių komandų pasirodė geriausiai. Tad kiek neįtikinamai skamba, kad didžiosios dalies šios komandos narių Klaipėdoje nepriimama į sporto klasę.
PATEKO TIK KELI. Kitais mokslo metais sporto klasėje tikėjosi mokytis 11 sporto centre "Viesulas" besitreniruojančių jaunųjų rankininkų. Deja, laimė nusišypsojo tik 4 iš jų. Martyno ŽALOS nuotr.
Deja, realybė tokia. Tiesiog ir kitiems mokslo metams Klaipėdoje formuojama tik viena tokia klasė. Joje telpa tik 30 gimnazistų, o pretenduojančiųjų buvo kur kas daugiau - kone 70.
Atrodytų, pats laikas pagalvoti apie dar vienos sporto klasės sudarymą, bet valdininkai tiesiai šviesiai sako: ateinantiems mokslo metams tikrai to nebus.
Ugdytų komandinę dvasią
"Mums, komandinių sporto šakų treneriams, tai labai skaudu. Būtų labai gerai, jei visa komanda galėtų kartu mokytis vienoje klasėje. Sporto klasės gimnazistai kur kas daugiau laiko skiria fiziniam lavinimui, tad mes jau galėtume daugiau dėmesio sutelkti rankinio įgūdžiams tobulinti", - pasakojo jaunųjų rankininkų trenerė A. Stropienė ir vylėsi, kad miesto valdžia dar ieškos palankių sprendimų.
Trenerė pasakojo, kad sporto pakraipą turinčios gimnazijos ar bent jau sporto klasės daro didžiulę įtaką augančiai jaunųjų sportininkų kartai.
"Praėjusią savaitę vykusiose varžybose žaidėme su Panevėžio komanda. Nepaisant to, kad jie liko antroje vietoje, matome, kad jų patirtis kur kas didesnė. Taip yra dėl to, kad jie visi mokosi viename internate. Kartu ne tik mokosi, bet ir turi daug varžybų, keliauja. Labai svarbu, kad komanda kuo daugiau laiko praleistų kartu, sportuotų, panašiai galvotų, nes tik taip galima ugdyti komandinę dvasią.
Be to, kartu mokantis paprasčiau spręsti įvairias problemas. Pavyzdžiui, komandai išvažiavus į varžybas, jie žinotų, kad kurio nors dalyko mokytojai visi kartu atsiskaitys kitą dieną. Nes sportininkas dažnai patiria psichologinę traumą, kai žino, kad tol, kol jis buvo varžybose, pavyzdžiui, visa klasė rašė kontrolinį", - pasakojo trenerė.
Pasak jos, į sporto klasę pretendavę jos auklėtiniai visi motyvuoti, puikius rezultatus pasiekę ne tik sporte, bet ir moksluose.
"Jei yra tokia paklausa, kodėl nesuformuoja dar vienos sporto klasės? Pavyzdžiui, galėtų būti įsteigta dar viena tokia klasė komandinių sporto šakų vaikams", - palankaus sprendimo vylėsi A. Stropienė.
Užaugtų nauja karta
Rankinio klubo "Dragūnas" pirmininkas Artūras Juškėnas patikino, kad ši problema labai aktuali, nes jam taip pat svarbu, kad užaugtų nauja rankininkų karta.
"Mano nuomone, tai yra būtent tas atvejis, kai miestas gali ką nors svarbaus nuveikti dėl sporto ateities. Kiek žinau, Vytauto Didžiojo gimnazija mielai sutiktų formuoti dar vieną sporto klasę. Aiškinama, kad tereikia tik surasti finansavimą. Tik įdomu, apie kokius pinigus kalbama. Juk bet kokiu atveju tie vaikai mokysis kitoje mokykloje, vadinasi, jie turi savo krepšelį. Dėl to, kad sporto klasėje besimokantiesiems vieną kartą duodami nemokami pietūs, miestas tikrai neišeis ubagais. Ar tikrai tai yra tie pinigai, dėl kurių verta aukoti tokių puikių sportininkų ateitį?" - retoriškai klausė A. Juškėnas.
Pasak jo, dažniausiai tokiose sporto klasėse mokosi individualių sporto šakų atstovai, tačiau jis jau pernai perspėjo valdžią, kad ateinantiems mokslo metams bus daug norinčiųjų ir iš komandinių sporto šakų.
"Sporto klasėje nori mokytis ne tik rankininkai, bet ir krepšininkai, tad akivaizdu, kad vienos klasės niekaip nepakanka", - svarstė A. Juškėnas.
Rankinio klubas "Dragūnas" dar kovo mėnesį siuntė Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui argumentuotą laišką, kodėl jaunuosius rankininkus būtinai reikia priimti į sporto klasę.
"Klaipėda jau keletą metų neturi žemesnėje rankinio lygoje žaidžiančios komandos, kurioje galėtų žaisti ir savo sportinį meistriškumą didinti jauni uostamiesčio rankininkai. Tikimės, kad tokia komanda gali būti suformuota "Viesulo" sporto centre besitreniruojančių rankininkų pagrindu. Šiuo metu čia yra ugdoma grupė pajėgių ir perspektyvių jaunųjų rankininkų, kurie yra tapę savo amžiaus Lietuvos rankinio ir paplūdimio rankinio čempionais.
Manome, kad kurti tokią komandą ir auginti jaunus rankinio talentus būtų paprasčiau ir efektyviau, jeigu komanda ar jos branduolys mokytųsi vienoje ugdymo įstaigoje", - buvo rašoma rekomendaciniame laiške.
A. Juškėno nuomone, būtent komandinių sporto šakų atstovams ir yra labai svarbu mokytis sporto klasėse.
"Kol kas nenoriu kelti didelių bangų, bet jei nieko nebus sprendžiama, bus kita kalba", - kalbėjo A. Juškėnas ir žadėjo šiandien apie tai pakalbėti ir su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, kai eis atsiimti iš jo rankų apdovanojimo už pasiekimus.
"Ką mes skatiname? Kad į komandas būtų imami legionieriai, nes neturime tinkamų sąlygų užauginti klaipėdiečius? Kovojame su Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Vilniaus miestų, kuriuose yra net sporto gimnazijos, komandomis ir žinome, kad jie turi visą išlaikymą. O Klaipėdoje neįstengiame įsteigti bent dar vienos papildomos sporto klasės?" - situacija negalėjo atsistebėti A. Juškėnas.
Fizinių galimybių yra
Galbūt Vytauto Didžiojo gimnazija tiesiog neturi galimybės priimti dar vieną sportininkų klasę?
"Fizinių galimybių turime. Rastume ir patalpų, ir mokytojų. Bet pirmiausia dėl galimybės steigti papildomą sporto klasę ir dėl finansavimo turėtų apsispręsti Savivaldybė ir politikai. Mes esame tik sprendimų vykdytojai", - "Vakarų ekspresui" paaiškino Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba.
Jo duomenimis, papildomas finansavimas sporto klasėje besimokantiems mokiniams reikalingas jiems maitinti ir vežti į varžybas, keliones.
Apie kokią sumą kalbama, direktorius negalėjo tiksliai įvardyti. Esą tai irgi nusprendžia Savivaldybė.
"Be to, dar reikėtų derinti laiką su treneriais, nes šioje klasėje besimokantiems jaunuoliams sportiškai ugdyti skiriama net 12 valandų", - niuansus vardijo direktorius.
S. Ruiba pasidžiaugė, kad kol kas vienintelė Klaipėdoje pirmoji sporto klasė pateisino visus lūkesčius.
"Gimnazistai puikiai sugeba derinti tiek ugdymo procesą, tiek sportinius pasiekimus. Panašu, kad projektas iš tiesų pasitvirtino", - pasidžiaugė gimnazijos vadovas.
Situaciją žino
Pasiteiravome, ką apie tokią dviprasmišką situaciją galvoja Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
"Girdėjau apie jūsų minėtą nepasitenkinimą. Jį reiškia ne tik rankininkai, girdėjau, kad nepateko ir kitų sporto šakų atstovų. Priminsiu, kad sporto klasės įsteigimas Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo bandomojo pobūdžio sprendimas. Paprastai tariant, buvo norima pažiūrėti, kas iš to išeis. Pasirodo, kad tarsi suveikė sniego gniūžtės principas, ir dabar visiškai aišku, kad šis bandymas pasitvirtino. Matome, kad poreikis tikrai yra nemažas.
Bet pasakius "A" reikėtų pasakyti ir "B". Akivaizdu, kad Vytauto Didžiojo gimnazija nėra sporto gimnazija. Galbūt vertinant šio bandomojo projekto rezultatus reikėtų kalbėti apie sporto klasių skaičiaus didinimą, bet jau kitose ugdymo įstaigose? Nes nemanau, kad būtų logiška staiga Vytauto Didžiojo gimnaziją transformuoti tarsi į sportinės pakraipos ugdymo įstaigą. Matau galimybę tai spręsti pakopomis. O jei poreikis dar labiau augs, gal ateityje būtų galima svarstyti ir apie sportinės pakraipos mokyklos steigimą. Bet kokie sprendimai turi būti labai atsakingi ir gerai išanalizuoti", - situaciją komentavo V. Grubliauskas.
Vilties nesuteikė
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė informavo, kad į ją dėl tos pačios priežasties kreipėsi ir krepšininkų atstovai.
"Švietimo skyriaus vedėja minėjo, kad yra atliekama analizė, penktadienį dar planuojame su ja susitikti ir turėsime visus atsakymus, kodėl tie vaikai nepateko į sporto klasę. Yra tam tikri reikalavimai. Nepakanka būti geru sportininku, svarbūs ir mokymosi pasiekimai, ir pažymių vidurkis. Kol kas negirdėjau, kad būtų planų steigti dar vieną sporto klasę", - komentavo R. Rumšienė.
Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė taip pat kalbėjo apie tai, kad ateinantiems mokslo metams papildomos sporto klasės nepavyks įsteigti.
"Vytauto Didžiojo gimnazijai priklauso didelis mikrorajonas, tad pirmiausia ji turi užtikrinti tame mikrorajone gyvenančių gimnazistų poreikį. Negalime su sporto klasėmis visko užimti, nes tada turėsime neišsprendžiamą problemą dėl gimnazijų.
Tam, kad sporto klasė būtų įsteigta kitoje gimnazijoje, pirmiausia turi susirinkti tinklo pertvarkos darbo grupė, turi būti atlikta išsami analizė. Galbūt šis projektas ir plėsis, bet iki šios rugsėjo 1-osios jau niekaip nepavyks to padaryti", - kalbėjo L. Prižgintienė.
Jos duomenimis, iš viso į sportinę klasę šiemet pretendavo apie 70 dabartinių aštuntokų, bet ne visi pateikė reikiamus dokumentus, tad vėliau sąrašas sutrumpėjo iki 54, o priimta buvo 30.
"Pateko patys gabiausieji ir patys geriausieji", - reziumavo L. Prižgintienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą