Kad labiausiai nuodija savi automobiliai, jaudinamės mažiausiai?

Transporto tarša miestuose - globalinė problema, pasaulyje bandoma spręsti įvairiais būdais. Sprendimo ieškoma ir Lietuvoje, ir Klaipėdoje, viename iš labiausiai užterštų mūsų šalies miestų. Taip nutiko ne todėl, kad joje yra uostas, ir net ne todėl, kad yra tokių bendrovių kaip "Grigeo Klaipėda". Pasak miesto Tarybos nario Arvydo Vaitkaus, tarša, labiausiai veikianti žmogaus sveikatą, yra mūsų miesto gatvėse. Kaltinti Savivaldybę, kad ji nieko nedaro šioje srityje, negalėtume, tačiau priemonės, kurių ji imasi, atrodo esančios kosmetinės.

A. Vaitkus, dar būdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktorimi, nuolatos bandė atkreipti dėmesį į taršą miesto gatvėse. Ir dabar, atsidūręs, vaizdžiai tariant, kitoje barikadų pusėje - tapęs miesto Tarybos nariu, nuomonės nepakeitė. Šia problema jis domisi jau ne vienerius metus ir mano, kad jai mūsų mieste skiriama nepakankamai dėmesio.

"Vertinant 2018 metų trijų Lietuvos didmiesčių oro užterštumo matavimo stočių duomenis, Klaipėdos oro užterštumas buvo vienas didžiausių. Užterštumo priežastys - nevalomos miesto gatvės, prastas transporto srautų valdymas, gatvių infrastruktūros stoka, vis dar šiuolaikinių standartų neatitinkantis privatus šildymo ūkis. Būtina ieškoti priemonių gerinti privatų šildymo ūkį ar sudaryti palankias sąlygas jungtis į centrinę šildymo sistemą. Dar viena bėda - prastos techninės būklės automobiliai. Kol kas dar labai vangus taršių automobilių skaičiaus mažinimo procesas. Pranašų klyksmas, kad Klaipėdoje 2030 metais bus tik elektromobiliai, ko gero, bus tik tuščias oro pavirpinimas", - sako jis.

Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus mano, kad tol, kol patys žmonės netaps sąmoningi, šios problemos ne tik Klaipėdoje, bet ir visame pasaulyje išspręsti nepavyks.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigia, kad kontrolę dėl automobilių išmetamųjų dujų iš esmės atlieka ir tyrimus užsako Aplinkos kokybės agentūra (AAA), departamentas šiuo metu koncentruojasi į transporto keliamo triukšmo problemą, tačiau tai - jau kito rašinio tema. Gydytojas R. Grigaliūnas džiaugiasi, kad vis dažniau įvairiuose pasitarimuose girdi pranešimų, kad elektromobilių Klaipėdos mieste daugėja.

Ką rodo tyrimai

AAA duomenimis ir remiantis oficialia svetaine www.gamta.lt, miestų taršos koncentracija Vilniaus ir Kauno miestuose labai panaši kaip Klaipėdoje. Pasak A. Vaitkaus, problema ta, kad Klaipėdoje, geografiškai pailgame mieste, yra tik dvi oro užterštumo matavimo stotys, todėl negalima visame mieste operatyviai fiksuoti atmosferos pokyčių. Anot jo, ši problema uostamiestyje keliama jau seniai, tačiau Klaipėdos savivaldybės pažadas per rinkimus įrengti penkias tokias stotis iki šiol netesėtas.

Miesto oro kokybę matuojanti stotelė 2018 metais užfiksavo Šilutės plente net kelis kartus didesnį oro užterštumo lygį nei centre ir vos ne dvigubai viršijantį visus leistinus normatyvus. Pagal galiojančius reikalavimus paros ribinė vertė negali būti viršijama 35 dienas per metus, tačiau stotelė Šilutės plente taršą viršijančius duomenis fiksavo net 61 dieną.

Klaipėdos universiteto mokslininkai 2018 metais atliko išsamų oro kokybės Klaipėdos mieste tyrimą. Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos specialistai pasirinko penkis tyrimo taškus skirtingose miesto vietose: netoli Naujosios perkėlos, šalia bendrovės "Klasco", prekybos centro "Akropolis", Miško rajone ir Liepų g. Jie nustatė, kad didžiausia kietųjų dalelių koncentracija tiriamomis dienomis buvo Liepų ir Artojo g. sankryžoje, taip pat Miško r. esančioje sankryžoje.

Transporto srautų organizavimas

2013 metais buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad per kelis vasaros mėnesius iš įvairių Lietuvos vietovių atvykstantis automobilių srautas kerta tris pagrindines miesto magistrales - Šilutės plentą, Taikos pr. ir Minijos g. Tas 500 000 automobilių srautas ne tik miestiečiams palieka kelių tonų CO2 paketą, bet pakelia į orą nevalomų gatvių dulkes su visais "žaviaisiais" elementais kartu. Pasak A. Vaitkaus, į siūlymą šį srautą nukreipti, aplenkiant miestą, niekas nereagavo, o kai kurie politikai netgi šaipėsi iš jo.

TARŠA. Kaip rodo eilę metų Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu atliekami tyrimai, taršos lygis kietosiomis dalelėmis mažai kuom skiriasi ir be abejonės tai nėra geri rezultatai. ZONOS. Oro užterštumo zonos anglies monoksidu ir azoto dioksidu akivaizdžiai matomos žemiau pateiktuose žemėlapiuose.

Miesto gyventojai, negaudami patraukliomis sąlygomis įsigyti privataus būsto miesto teritorijoje, kūrėsi artimose užmiesčio zonose. "Jau kelerius metus šiems žmonėms įvažiavimas į Klaipėdą piko valandomis tapo sunkiai įveikiama kliūtimi. Tačiau nepaisydami to miesto vadovai Liepų gatvėje leido chaotiškai vystytis didelės traukos objektams. Tai tikrai susisiekimo sąlygų nepagerins. Net pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad Klaipėda žaliąsias rodykles į dešinę nusirinko pareigingai be diskusijos su centrine valdžia, o Vilniaus, Kauno miestų savivaldybės dėsningai siekia įrodyti, kad atskirų miesto gatvių srautams tai yra rimta problema, veikianti ne tik sklandesnį važiavimą, bet ir ekologiją", - sako A. Vaitkus.

Miesto gyventojai jau daug metų baksnoja pirštu į sunkiai išvažiuojamą Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžą, tačiau Savivaldybė per beveik 10 metų nesugeba parengti tinkamo šios sankryžos projekto ir teisinasi, kad centrinė valdžia neduoda pinigų. A. Vaitkaus teigimu, pernai Vyriausybė buvo rezervavusi 10 mln. eurų, tačiau pinigai liko nepanaudoti, nes nebuvo projekto.

"Įvažiavimo ir išvažiavimo į miestą problema savaime niekur nedings, todėl labai svarbu siekti būtinų planų įgyvendinimo pietiniame miesto aplinkkelyje, gerinti privažiavimą prie Laisvosios ekonominės zonos teritorijų, gatvių ir viadukų infrastruktūrą miesto šiaurinėje dalyje", - mano A. Vaitkus.

Klaipėda nėra išskirtinė

Savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas R. Mockus sako, kad automobilių taršos problema yra aktuali visuose miestuose, tad Klaipėda šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė.

"Tai ne vien Savivaldybės problema. Visoje Lietuvoje tokia padėtis. Kiekvienas miestas bando ją savaip spręsti. Tai, ką gali daryti Savivaldybė, ji daro - diegia darnaus judumo principus. Mes skatiname gyventojus labiau naudotis viešuoju transportu ir geriname jo kokybę - jis atnaujinimas. Greitai pasirodys gatvėse ir elektriniai autobusai. Beje, elektromobilių naudotojams esame numatę daugybę lengvatų. Tačiau pagrindinis dalykas sprendžiant šią problemą - paties žmogaus supratingumas", - sakė R. Mockus.

Kaip vieną iš taršos mažinimo būdų Savivaldybės atstovas įvardino mieste renkamą rinkliavą už automobilių statymą. Transporto skyriaus vedėjas informavo, kad planuojama rinkliavas peržiūrėti ir padaryti tokias, kad žmogus būtų priverstas pagalvoti, ar jam verta brautis į miesto centrą su automobiliu, ar geriau važiuoti viešuoju transportu, ar eiti pėsčiomis. Beje, daug automobilių privažiuoja ir iš priemiesčių, kuriuose nėra viešojo transporto. Klaipėdoje kamščiai ne tokie kaip Vilniuje, bet jų yra. Pasak R. Mockaus, Klaipėdos mieste transporto srautų problema sprendžiama kompleksiškai, t. y. darnaus judumo principais.

"Buvo sudaryta Savivaldybės administracijos darbo grupė. Jai peržiūrėjus rinkliavas bus rengiamas sprendimo projektas ir teikiamas svarstyti politikams. Tačiau dar laukia labai ilga diskusija ir tai tik viena iš priemonių. Juk negali uždaryti viso miesto, kad niekas negalėtų važiuoti. Kita priemonė - viešasis transportas. Didelis skirtumas, kai vienas žmogus važiuoja automobiliu, ir autobusas, pervežantis 40 keleivių. Dabar yra atsiradę daug automobilių. Pats važiuoju iš pietinės miesto dalies ir matau, kad jų daug. Manau, turi keistis ir žmonių sąmoningumas, jie turi pradėti suprasti didėjančią problemą", - sakė R. Mockus.

Daugėja ir paspirtukų, elektromobilių

Savivaldybė didžiųjų renginių metu gyventojams suteikia galimybę važiuoti viešuoju transportu nemokamai. Artėja Šviesų festivalis Klaipėdoje, R. Mockaus teigimu, tris dienas žmonės bus vežami nemokamai. Beje, miesto autobusai yra gana nauji. Savivaldybė tikisi, kad galbūt kai kurie žmonės įsitikins, kad autobusai jau yra visai kitokie, ir atras naują kelionės būdą. Miesto gatvėmis jau kursuoja ir nauji maršrutiniai autobusiukai.

Pasak R. Mockaus, elektrinių paspirtukų mieste atsiranda vis daugiau. "Elektrinis paspirtukas tikrai ekologiškesnis nei senas automobilis. Beje, daugėja ir elektromobilių naudotojų. Mes įrengėme jiems tris greitaeiges stoteles. Jų poreikis jau atsirado. Jeigu tik kuri stotelė neveikia, tuojau skambina žmonės. Mieste jau yra ir elektromobilių, ir išorėje įkraunamų hibridų, vadinamųjų pusiau elektromobiliais. Manau, visos mano išvardintos priemonės po truputį mažina automobilių dūmingumą mieste. Viskas keičiasi į gerąją pusę, bet pamažu", - aiškino Transporto skyriaus vedėjas.

Informacija

Dujinės toksinės medžiagos - tai atmosferos teršalai, iš kurių išskiriami keturi pagrindiniai: anglies monoksidas (sudaro 52 proc. visų emisijų), sieros oksidai (18 proc. emisijų), angliavandeniliai (12 proc. emisijų) ir azoto oksidai (6 emisijų emisijų). Šių teršalų pagrindiniai šaltiniai yra transportas (60 proc.), pramonė (18 proc.), elektros srovės gamyba (13 proc.), šildymas (16 proc.), atliekų panaudojimas (3 proc.) Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertų išvados atskleidžia, kad dyzelinių variklių išmetamosios dujos didina riziką susirgti plaučių vėžiu, sukelia ar paskatina vėžinių auglių vystymąsi.

Planuojami nauji mokesčiai

Aplinkos ministerija siūlo įvesti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai sieti su išmetamu anglies dvideginio kiekiu. Mokesčių dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties iki 1400 eurų. Dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės su benzinu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus. Už dyzelinį automobilį mokestį reikės mokėti tada, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomų automobilių - 130 gramų. Projekte nurodoma, kad mokestį mokėtų gyventojai, atliekantys automobilio registraciją nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos. Numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirti klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti, likę 5 proc. bus panaudoti valstybės biudžeto reikmėms.