Labiausia užterštos Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos

Labiausia užterštos Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti.

Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai.

0 Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos. Anot specialistų, net 7 cheminių medžiagų kiekiai viršija normas.

Tai ir sunkieji metalai, ir nafta. Aplinkosaugininkai pastebi, kad spalvingiausia teršalų paletė yra netoli uosto vartų. Taip pat ties Melnragės paplūdimiais bei prie jūrinės Latvijos sienos.

Tirdami teršalus, aplinkosaugininkai nustatė, kad vandenyje išliko ir jau dešimtmetį nebenaudojamos toksiškos medžiagos.

 „Tarkim tributilalavas, kuris yra 2010 metais Europos Sąjungoje uždraustas ir plačiai buvo naudotas laivyboje, dažų gamyboje ir šiai dienai vis dar nustatomi ir Klaipėdos akvatorijoj, ir dampingo rajone“, – sako aplinkosaugininkė Aistė Kubiliūtė.

Tai patvirtina teoriją, jog Baltija ir Kuršių marios vis dar neatsikrato praeities kartų teršalų, o ant jų viršaus dar pilami šiandieniniai. Mariose ties Klaipėda teršalų ribos standartus viršija nuolat jau kelerius metus.

„Na tarkim, ftalatai. Jie naudojami kaip plastiko minkštikliai. Ir, tarkim, visi minkšti žaislai, vamzdynai, kurie sudėtyje yra tų minkštinamųjų medžiagų, kurios padaro plastiką lankstesnį patvaresnį.

Ir tie ftalatai visą tą daikto vartojimo laikotarpį išsiskiria iš to daikto. Tai tas patekimas į aplinką yra nuolatinis“, – pasakoja A. Kubiliūtė. Dauguma šių taršalų nugula į dugną, o ten jais maitinasi vandens gyventojai. 

Pavyzdžiui, žuvų organizmuose mokslininkai vis dar aptinka 2003-siais uždraustų pesticidų liekanų. Ar net gyvsidabrio.

„Tarkim, fiksuojama to paties gyvsidabrio iki šiol žuvų kepenyse, raumenyse. Tai reiškia, kad tas metalas paprasčiausiai ilgainiui, dėl istorinės taršos ilgainiui kaupiasi gyvuose organizmuose, ten išlieka. Kitą vertus, vandens gyvūnija adaptavosi – nėra taip, kad jie turi tiek to gyvsidabrio, kad mirtų.

Plaukioja su tuo gyvsidabriu kepenyse“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergejus Suzdalevas.

Rekomenduota nevalgyti ties Lietuva pagautų menkių kepenėlių

Saugant žmonių sveikatą net buvo rekomenduojama nevalgyti Baltijos jūroje ties Lietuva pagautų menkių kepenis, mat teršalai ypač kaupiasi šių žuvų kepenyse. Tačiau žuvimis maitinasi ne tik žmonės, o ir pačių menkių Baltijoje nebedaug beliko, tad saugant rūšį net uždrausta jų žvejyba. 

Mokslininkai su liūdesiu stebi ir jūros paukščių mitybos grandinę. „Kadangi paukštis yra beveik mitybos grandinės viršūnėje, tai ta tarša akumuliuojasi kiekviename mitybos lygmenyje – iš moliuskų į žuvis, iš žuvų aukščiau ir taip toliau, tai paukštis suvalgo visą tą kenksmingų medžiagų porciją, ką buvo suvalgę jų maistai“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto mokslininkas Julius Morkūnas.

Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius 20 metų net 80-imčia procentų sumažėjo Baltijoje žiemojančių paukščių.

„Nes sunkieji metalai atsiliepia paukščių reprodukcijai. Mažėja kiaušinių dėčių skaičius, mažėja jų išsiritimas ir tada didėja jauniklių žūstamumas ir jeigu yra ypatingai dideli kiekiai, kas retai būna, sunkiųjų metalų – gyvsidabrio ar švino, tai yra net mirtina paukščiams“, – sako J. Morkūnas.


Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder