Milijonieriaus palikimo drama sukrėtė garsų diplomatą: „Jis nebuvo išsižadėjęs šeimos“

Ilgametis diplomatas Vytautas Naudužas, kuris verslininką Raimondą Karpavičių lankė ligoninėje, buvo su juo kalbėjęs ir apie palikimą: „Jis sakė, kad viską paliks šeimai“. Bet smegenų vėžiu sirgęs verslininkas buvo atskirtas nuo artimųjų.

Draugavo su abiem broliais

Tikėtina, kad jeigu ne R.Karpavičių užklupęs agresyvus smegenų vėžys, atkirsti jį nuo artimųjų nebūtų buvę lengva.

Taip mąsto verslininko bičiuliai, kurie ieško atsakymo į klausimus, kodėl mažai pažinotai moteriai testamente užrašyta net 60 milijonų eurų vertės turtas, kodėl jis nutraukė ryšius su artimaisiais, draugais.

Pirmąją tyrimo dalį „Reketą atlaikęs Neringos meras prabilo ir apie turtuolio našlės vaidmenį: dirbo vilos tvarkytoja“ skaitykite čia.

Dramatiška žinomo verslininko lemtis rūpi ir buvusiam jo bičiuliui, ilgamečiam diplomatui, buvusiam Lietuvos specialiajam atstovui transportui prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 65 metų Vytautui Naudužui.

„Tema apie draugo mirtį man labai jautri. Liūdna ir graudu matyti vaizdą, kuris susiklostė“, – ištarė įvairiose užsienio šalyse ambasadoriumi dirbęs „Lietuvos ryto“ pašnekovas, kuris yra kilęs iš Šiaulių.

V.Naudužas nuo vaikystės pažinojo ir R.Karpavičių, ir jo brolį Henriką. Su Raimondu jie kartu kieme spardydavo futbolo kamuolį, o su Henriku mokėsi toje pačioje klasėje.

Sūnaus nebuvo išsižadėjęs

– Ar ir toliau bendraujate su H.Karpavičiumi? – paklausiau V.Naudužo.

– Pastarąjį kartą Henriką mačiau teisme – persimetėme keliais žodžiais. Gerbiu jį, vertinu kaip įžvalgų, talentingą ekonomistą.

Mes kartu stojome į aukštąją mokyklą. Po mokslų Henrikas tapo pramonės ekonomikos specialistu, makroekonomikos meistru.

Nors studijų metu mūsų keliai išsiskyrė, tai nesutrukdė ir toliau palaikyti glaudžių ryšių tiek su Raimondu, tiek su Henriku. Raimondas buvo praktikas, o Henrikas – teoretikas, todėl kol kartu dirbo, jie buvo stiprus tandemas.

Puikiai pažinojau ir jų tėvą – jis buvo išvežtas į Sibirą, o sugrįžęs nemėgo sovietų.

Puikiai pažinojau ir jų pusbrolius – ilgametį Šeduvos malūno savininką Zigmą Daukšą ir Algį Daukšą, vienos Šiaulių įmonės vadovą.

Raimondo, Audronės ir Henriko likimas tiktai dar kartą patvirtino: laimė – ne piniguose.

Tai man primena bajorų giminės istoriją, aprašytą Ievos Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“.

– Kaip R.Karpavičius bendravo su Audrone Karpavičiene, sūnumi Roku?

– Audronė – aukščiausio lygio interjero dizainerė. Mačiau, kaip ji įrengė namus Palangoje ir Nidoje, įmonės „Karpis“ biurą Klaipėdoje. Ko tik ji imdavosi, viską atlikdavo puikiai.

Raimondas Audronę vadindavo zuikučiu, kitais mažybiniais vardais. Iš šalies skambėdavo žaismingai, bet buvo malonu matyti, kaip vyras myli savo žmoną. Jis buvo iš tų, kurie myli vieną kartą ir buvo pasirinkęs gyvenimo moterį.

Raimondo sūnus Rokas suklydo, atbuvo nelaisvės atėmimo vietoje Naujojoje Zelandijoje.

Roką pažįstu kaip malonų, tvirtą vyrą, buvusį talentingą sportininką. Jis užsiėmė stalo tenisu, automobilių sportu.

Tėvas jį mylėjo, palaikė, rėmė jo šeimą. Raimondui nepatiko sūnaus paklydimai, bet jis jo niekada neišsižadėjo.

– Ar R.Karpavičius jums kada nors yra rašęs žinutes? Mat iš jo telefono jo vardu buvo siunčiamos piktos žinutės artimiesiems.

– Raimondas telefonu niekada nerašydavo trumpųjų žinučių. O su kompiuteriu buvo tik pažįstamas, bet ne draugas. Jis šios technikos nemėgo, jeigu prireikdavo išspręsti problemą, paskambindavo ir išsiaiškindavo.

Iš Šiaulių kilęs V.Nauduzas daug metų pažinojo abu brolius. „Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.

Raimondas turėjo puikią atmintį, gerai įsimindavo skaičius. Jam nereikėjo telefonų knygelių, reikiamus numerius, verslo skaičius žinojo atmintinai.

Kaip verslininkas jis turėjo susikūręs gerą sistemą. Ją lėmė išmanymas, gera nuojauta. Jis turėjo patikimą advokatą, notarą, gydytojus. Jis dirbo tik su savais žmonėmis, nepriimdavo paslaugų iš šalies.

Žadėjo susitikti su šeima

– Kada paskutinį kartą bendravote su R.Karpavičiumi?

– Paskambinau jam per gimtadienį, 2019 metų sausio 12-ąją.

Pasveikinau gimtadienio proga ir paklausiau, ar operacija buvo sėkminga. Pasiūliau padėti dėl gydymo Prancūzijoje, Gustave’o Roussy onkologijos institute.

Mano senas bičiulis, draudimo kompanijos prezidentas iš Prancūzijos, siūlė padėti.

Tą pasiūlymą Raimondui buvau pateikęs ir anksčiau, prieš operaciją. Paklausiau, kodėl taip skubama operuoti, juk jis galėjo pasirinkti vieną geriausių pasaulio klinikų.

Jis man pasakė turįs pasiūlymų gydytis ir Nyderlandų, Šveicarijos, Izraelio klinikose. Nutarė operuotis Kaune, pasitikėjo kauniečiais.

Kita vertus, atrodo keistoka, kad turėdamas tiek daug galimybių ir rimtą sveikatos problemą R.Karpavičius nesikonsultavo su kitų šalių gydytojais ir neieškojo geriausio sprendimo.

Buvo galimybių jį į užsienio kliniką nugabenti ir lėktuvu, ir privačia greitąja. Jis galėjo nuvykti bet kur, taip pat ir į Jungtines Amerikos Valstijas. Bet tai nebuvo padaryta.

Bendravimas su Raimondu buvo apribotas dėl jo sveikatos būklės, todėl nenorėjau jam įkyrėti.

Tik paprašiau Henriko man pranešti, kada būtų galima aplankyti bičiulį.

– Ar tada, kai buvote nuvykęs į Kauno klinikas, prie palatos pasitiko apsaugininkas?

– Taip, jis paklausė mano pavardės. Tai atrodė labai keista. Iki tol nebuvau matęs, kad Raimondą kas nors saugotų. Jis buvo labai drąsus ir tvirtas – būdamas 50 metų padarydavo 20 prisitraukimų.

Ilgametis diplomatas V.Naudužas (centre) daug metų buvo R.Karpavičiaus (kairėje) bičiulis. Nuotraukoje jie – su 2002 metais Lietuvoje viešėjusiu Ukrainos prezidentu L.Kučma. Nuotr. iš asmeninio albumo.

Tokiam vyrui nebuvo reikalingi jokie apsaugininkai.

– Gal Kauno klinikose matėte A.Grybauskienę?

– Kai įėjau į palatą, ten buvo jauna moteris. Ji atsistojo ir išėjo. Pamaniau, kad tai slaugytoja arba medicinos sesuo. Tiktai vėliau pagalvojau, kodėl ji ne su baltu chalatu.

– Ar R.Karpavičius jums ją pristatė?

– Jis jos nepristatė nei kaip draugės, nei kaip pažįstamos. Ji išėjo iš palatos, o mes su Raimondu kalbėjomės.

Nesu smalsus, neklausiau. Bet esu įsitikinęs, kad jei tuo metu kas nors būtų vykę jo gyvenime, man, kaip senam geram draugui, būtų pasakęs: „Vytautai, mano padėtis keičiasi.“ Bet jis nė vienu žodžiu neužsiminė.

– Apie ką jūs kalbėjotės ligoninėje?

– Norėjau jam pasakyti, kad susitiktų su savo šeima. Tuo metu ar vėliau. Jis labai mylėjo anūkus, buvo pasiruošęs nupirkti viską, ko tik jie panorėtų. Buvo labai laimingas juos matydamas.

Raimondo kalba jau buvo pakitusi. Anksčiau balsas būdavo skambus – jei būtų uždainavęs Klaipėdoje, girdėtųsi ir Vilniuje. O prieš operaciją balso tembras buvo visai kitoks. Pasakęs kelis sakinius jis pavargdavo.

Man keistokai nuskambėjo kaunietės R.Visocnik žodžiai, kurie buvo paviešinti, kad ji su R.Karpavičiumi ligoninėje kalbėjo apie visuomenės socialinę padėtį. Raimondas iš viso apie tai nekalbėdavo! Jis kalbėdavo apie verslą, jo perspektyvas, mokesčių sistemą.

– Kaip R.Karpavičius reagavo, kai užsiminėte apie šeimą, anūkus?

– Jis žadėjo su jais susitikti. Raimondo balsas trūkinėjo, bet jis pasakė, kad tikrai susitiks su Audrone, sūnumi Roku ir anūkais.

– Vadinasi, jis nebuvo išsižadėjęs šeimos? O juk jaunoji našlė viešai teigė priešingai – esą jis jautėsi vienišas.

– Tai jos pasakų skrynelė. Raimondas buvo matomas žmogus.

2018 metų vasarą verslininkas R.Karpavičius savo bičiuliui pasakė, kad kaunietę A.Grybauskienę pasamdė tvarkyti jo atostogų vilą Nidoje, ant marių kranto. G. Bitvinsko nuotr.

Jei jis būtų sumanevravęs į kitą pusę, draugai tai būtų žinoję, jis būtų ramiai tai pasakęs, garbingai padalijęs turtą.

Bet jis iki pat išvykimo į ligoninę gyveno su Audrone, nebuvo nė žodžiu užsiminęs apie kitą moterį. Raimondas tikrai nebuvo išsižadėjęs savo artimųjų. Nebuvo net kalbos apie tai.

Visi draugai puikiai žinojo, kad jis nežiūrėdavo į kitas moteris.

– Galbūt R.Karpavičius minėjo, kam paliks verslo imperiją, kitą turtą?

– Taip, jis kalbėjo, kad viską paliks šeimai. Net klausimų nekilo, kad galėtų būti kitaip. Jis man yra sakęs, jog yra užsidirbęs tiek, kad su Audrone gali nebedirbti, kad šeimą yra gerai aprūpinęs, o pinigų užteks ir anūkams, ir jų anūkams.

– Kada sužinojote, kad R.Karpavičius, likus vos keliems mėnesiams iki mirties, vedė dar kartą?

– Tai sužinojau per laidotuves. Buvo rodomos vestuvių nuotraukos, bet nemačiau nė vieno pažįstamo veido, nors puikiai žinojau, su kuo jis bendraudavo.

Istorija apipinta paslaptimis

„Lietuvos ryto“ kalbinti šaltiniai iš R.Karpavičiaus aplinkos svarstė, kodėl verslininkas tapo lengvu grobiu įvairaus plauko veikėjams.

„Jis metėsi tai į budizmą, tai vėl į katalikybę.

Kas gražiau pakalbėdavo, į to pusę linkdavo. Tai galėjo būti ir prasidėjusios ligos ženklas.

Gal tuo buvo pasinaudota? Jei sumindė tokią šeimą, tai ką kalbėti apie paprastas?“ – kalbėjo vienas milijonieriaus bičiulių.

Dar R.Karpavičiui esant gyvam į ginčus dėl šimtamilijoninio palikimo įsitraukė advokatai.

Kontoros „Wint“ atstovas Giedrius Danėlius 2019 metų liepą bandė su policijos pareigūnais perimti vilą Tenerifėje. O tų metų kovo 27 dieną, likus dienai iki R.Karpavičiaus slaptų vestuvių, jis nusiuntė kolegei iš tos pačios kontoros laišką – prašė pranešti, „jei negalėtume atstovauti R.Karpavičiui ginče dėl turto su buvusia žmona Audrone Karpavičiene ir sūnumi Roku Karpiu“. Į tai jo kolegė atsakė: „Ir gavosi jiems vaikas karpis :).“

R.Karpavičiaus draugams į atmintį įsirėžė jau laidotuvėse matyti vaizdai.

Atrodė, kad buvo ruoštasi iš anksto, nes rodomose nuotraukose visi artimieji ir draugai buvo iškirpti, o šmėžavo nepažįstami.

„Negi jo gyvenimas truko tik kelis mėnesius iki laidotuvių?

Šioje istorijoje viskas buvo užmaskuota, apipinta paslaptimis ir mistika“, – kalbėjo buvę turtuolio bendražygiai.

Dėl verslo administravimo – tamsūs įtarimai

R.Karpavičiaus palikimą bandoma parceliuoti. Pirmiausia užvirė kova dėl Vilniuje esančios didelės logistikos bendrovės „Ferogama“, pakeistas ilgametis vadovas J.Viesulas.

Iš R. Karpavičiaus telefono buvo siunčiamos žinutės artimiesiems. „Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.

Pirmoji R.Karpavičiaus šeima įsitikinusi, kad H.Karpavičius piktnaudžiauja palikimo administratoriaus įgaliojimais siekdamas asmeninės naudos.

Milijonieriaus sūnus R.Karpis kreipėsi į teismą prašydamas nušalinti nuo administratoriaus pareigų H.Karpavičių. Klaipėdos apylinkės teismas prašymą atmetė, bet nutartis apskųsta Klaipėdos apygardos teismui.

R.Karpavičiaus artimieji nerimauja, kad gali būti mažinama palikimo vertė, vykti tamsūs sandoriai: ketinama perleisti Ukrainoje esančios įmonės „Vitaut“ akcijas už mažesnę nei rinkos kainą, neteisėtai gauti 400 tūkst. eurų atlygį grynaisiais pinigais.

Gali būti sudaromos fiktyvios „Karpio“ valdomų bendrovių finansinių reikalavimų perleidimo ir skolų administravimo sutartys, siekiama asmeninės finansinės naudos.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, derybose dėl sandorių dalyvavę asmenys perdavė teisėsaugai duomenų apie galimai neteisėtus H.Karpavičiaus ir Lukšių pieninės direktoriaus G.Butkaus veiksmus, kuriais gali būti siekiama pasisavinti ir švaistyti įmonių turtą.

Prokurorai yra nurodę tyrėjams įvertinti dokumentus ir pokalbių įrašus, kuriuose kalbama apie milijoninius sandorius, stambias grynųjų sumas.

Testamento byla bus toliau nagrinėjama

R.Karpavičiaus testamentas po mirties, kuri jį ištiko 2019 metų rugpjūčio 9-ąją, įžiebė aršią kovą. Pagal jį lygiomis dalimis visas verslas užrašytas H.Karpavičiui ir Aistei Karpavičienei. Vilos Nidoje ir Tenerifėje paliktos tik kaunietei.

Į „Lietuvos ryto“ klausimus apie palikimą ir ryšius su R.Karpavičiumi jaunoji našlė teigė atsakysianti tik pasibaigus teisiniams procesams. Tokie vyksta ir Vilniuje, ir Kaune.

Vilniaus miesto apylinkės teisme kovo mėnesį toliau bus nagrinėjama civilinė byla dėl užginčyto testamento.

Kaune tiriamoje baudžiamojoje byloje dėl galimo sukčiavimo bei didelės vertės turto užvaldymo kaip liudytojai apklausti H.Karpavičius, buvęs milijonieriaus vairuotojas S.Žilius bei našlės bičiulė R.Visocnik.

Lemiamą vaidmenį palikimo istorijoje suvaidinusi Aistė Karpavičienė teigė su turtuoliu draugavusi ketverius, o kartu gyvenusi dvejus metus.

Bet faktai rodo, kad iki pat 2018 metų lapkričio verslininkas gyveno su Audrone Karpavičiene Palangoje, o viloje Nidoje jis vasarodavo vienas, su draugais arba pirmąja šeima.