Naujus „iPhone“ telefonus perka ne tik prezidentūra, bet ir URM, valstybės bendrovės

Naujus „iPhone“ telefonus perka ne tik prezidentūra, bet ir URM, valstybės bendrovės

Vyrauja nuostata, kad valstybinės įstaigos ir institucijos, kurių gyvastis palaikoma mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų finansinius resursus naudoti praktiškai ir protingai, nesivaikyti perteklinės prabangos.

Tačiau valdiškus pinigus leisti dažnai negaila – kol vienos institucijos tarnybiniams tikslams perkasi paprastus ir praktiškus mobiliuosius telefonus, kitos sumoka ir triskart brangiau, kad tik galėtų naudotis madingais, socialinį statusą pabrėžiančiais išmaniaisiais įrankiais.

Neseniai Alfa.lt aprašė, kaip prezidentūra už daugiau nei 34 tūkst. eurų savo darbuotojus aprūpino 75 mobiliaisiais „iPhone“ telefonais. Ši istorija paskatino pasidomėti, ar prezidentūra – vienintelė institucija, kuri kaip tarnybinius telefonus pasirinko vienus brangiausių rinkoje esančių telefonų.

Paaiškėjo, kad tokių atvejų nuo 2020 m. rugsėjo būta ir daugiau – Užsienio reikalų ministerija (URM), kurią iš Lino Linkevičiaus perėmė Gabrielius Landsbergis, valdžių kaitos metu įsigijo dar brangesnius ir daugiau kainavusius „iPhone“ modelius. „Apple“ kompanijos gaminių prireikė ir valstybės valdomai bendrovei „Ignitis“, valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“.

Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius pabrėžia, kad kartais vertinamo prekės ženklo reikia norint išlaikyti, pabrėžti turimą statusą, pavyzdžiui, bendraujant su kitų valstybių atstovais, nors tokį naudingumą įrodyti labai sunku.

Maestro, „iPhonus“

Sausį nemažo visuomenės dėmesio sulaukė žinia, kad tuo metu, kai valstybė, verslininkai ir darbuotojai bando kovoti su karantino ir COVID-19 pandemijos atneštais sunkumais, prezidentūra už 34 258,13 euro įsigijo 75 telefonus „iPhone SE“, išleistus 2020 m.

Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) pateiktais duomenimis, vienas telefonas kainavo 377,5 euro. Pati prezidentūra nurodė, kad pagrindinė priežastis įsigyti šiuos telefonus buvo būtinybė prezidentūros darbuotojus aprūpinti darbo priemonėmis, reikalingomis organizuojant darbą nuotoliniu būdu pandemijos metu.

„Dalis prezidentūros darbuotojų iki tol naudojosi asmeniniais mobiliojo ryšio aparatais, kitiems reikėjo atnaujinti aparatus, kurie buvo iki 8 metų senumo“, – nurodė prezidentūros Komunikacijos grupė.

Prezidentūros pasirinkimą galima pateisinti tuo, kad, nors ir pirkti „iPhone“ telefonai, pasirinktas mažesnio galingumo, biudžetinis „iPhone“ modelis, turintis 4,7 colio ekraną.

Pasidomėjus paaiškėjo, kad prezidentūrą gerokai perspjovė URM. G. Landsbergiui tekusi ministerija praėjusių metų lapkričio 9 d. sudarė sutartį, kuria už 39 631,74 euro iš bendrovės „Topo grupė“ įsigijo 65 telefonus „Apple iPhone XR“. Vienas telefonas ministerijai kainavo 503,9 euro, o šis „iPhone“ modelis jau laikomas galingesnio našumo telefonu, turinčiu 6,1 colio ekraną.

 

G. Nausėda ir G. Landsbergis © Prezidentūra

Valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ pernai gruodžio 14 d. sudarė 121 tūkst. eurų sutartį su „Tele2“ prekyba“. Pastaroji sutartis galioja trejus metus – per tiek laiko planuojama pagal poreikį įsigyti įvairių modelių telefonų, iš kurių šeštadalis galėtų būti „iPhone 11 Pro“. Nurodyta 121 tūkst. eurų yra maksimali sutarties vertė, tiek pinigų valstybės įmonė gali ir neišleisti.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis“ taip pat neatsisako šio prekės ženklo. CVPP duomenimis, „Ignitis grupės paslaugų centras“ pernai gruodžio 15 d. su bendrove „ATEA“ sudarė 53 366 eurų vertės sutartį dėl mobiliųjų telefonų, jų priedų ir kitų „Apple“ gaminių. Šia sutartimi numatyta įsigyti 55 telefonus su iOS programine įranga, kurių kaina svyruos nuo 480 iki 1180 eurų, penkis planšetinius kompiuterius, dėklų telefonams, ausinių.

Teisybės dėlei reikia paminėti, kad „Ignitis“ gerokai daugiau pinigų išleidžia „Android“ operacinę sistemą turintiems telefonams – prieš kelias savaites „Ignitis grupės paslaugų centras“ su bendrove „REO Investment“ sudarė 111 217 eurų vertės sutartį dėl mobiliųjų telefonų su „Android“ sistema ir jų priedų.

Kaip gerosios praktikos pavyzdį būtų galima paminėti Kultūros ministeriją. Ši įstaiga iš bendrovės „Bitė Lietuva“ įsigijo 80 telefonų „Samsung Galaxy A41“ už 14 520 eurų. Vienas telefonas Kultūros ministerijai kainavo 150 eurų – triskart mažiau, nei URM sumokėjo už vieną „iPhone XR“, nors abiejų modelių galimybės ir pajėgumai ženkliai nesiskiria.

Saugesni, geriau pritaikyti darbui, prezidentės palikimas

Poreikį įsigyti „Apple“ kompanijos telefonų valstybinės įstaigos ir institucijos motyvuoja įvairiai – saugumu, sistemų suderinamumu, nusistovėjusiomis normomis.

„Šis telefono modelis pasirinktas, nes jo techniniai parametrai atitinka prezidentūros keliamus informacijos saugumo bei darbo organizavimo poreikiams keliamus reikalavimus. Telefono operacinė sistema yra suderinama su likusia institucijos technologine infrastruktūra.

Tai yra ekonominės klasės, santykinai neaukštos kainos telefonas. Didelė dalis prezidentūros darbuotojų iki šio pirkimo naudojo telefonus su iOS operacine sistema. Todėl buvo įvertinta, kad turint vieno gamintojo telefono aparatus supaprastėja jų administravimas, priežiūra, programavimas, pagalba jų vartotojams“, – anksčiau Alfa.lt buvo nurodžiusi prezidentūros Komunikacijos grupė.

Asmeninių pokalbių metu prezidentūros darbuotojai teigė, kad „iPhone“ prezidentūroje prigijo dar Dalios Grybauskaitės laikais, pasirinkus šį prekės ženklą teko prie jo pritaikyti ir kitas sistemas, todėl dabar pereiti prie telefonų su „Android“ operacine sistema būtų sudėtinga. Be to, bent jau teoriškai „iPhone“ telefonai yra saugesni už išmaniuosius įrenginius, turinčius „Android“ sistemą.

URM brangesnius „iPhone“ telefonus pirko įdomiu metu – kai L. Linkevičius jau palikinėjo ministeriją, o G. Landsbergis, kaip užsienio reikalų ministras, apšilinėjo kojas; vienam „iPhone“ telefonai didelės naudos neatnešė, kitam jų pirkimą inicijuoti buvo per anksti.

Apple iPhone Xr© Gamintojai 

Pasiteiravus URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius nurodė, kad įsigyti mobilieji telefonai yra skirti tarnybos tikslams. „Šiandien labai aktualu, kad darbuotojai turėtų galimybę dirbti judriai, t. y. išmanusis telefonas naudojamas ne tik skambučiams ar SMS žinutėms, bet ir kaip nuotolinė darbo priemonė. Šiais telefonais dalyvaujama vaizdo konferencijose, naudojamasi tarnybiniu e. paštu, dirbama su dokumentais, pristatymais ir kt. Todėl dalis perkamų išmaniųjų telefonų buvo pasirinkti aukštesnio našumo ir su didesniais ekranais“, – teigė URM.

„Pasirinkti ne aukščiausio našumo (brangiausi) telefonai, tačiau turintys didesnį ekraną, kad būtų patogiau juos išnaudoti kaip nuotolinio darbo priemonę“, – taip pat pažymi URM.

Reikalingas prestižas

MRU docentas, politologas V. Valentinavičius, paprašytas įvertinti prezidentūros, kitų valdiškų įstaigų pirkinius, teigė, kad visiems neįtiksi, tačiau populiaraus prekės ženklo telefonai gali būti perkami ne tik norint gerai gyventi už mokesčių mokėtojų pinigus. Anot politologo, yra ir reprezentaciniai reikalavimai – valstybės tarnautojai, diplomatai ar kiti asmenys atrodytų nekaip, jei naudotųsi įrankiais, technologijomis, kurios turėtų pigų įvaizdį. Kartu kentėtų ir valstybės įvaizdis.

„Kažkada, prieš 20 metų, „Blackberry“ buvo madingi. Tie patys mūsų diplomatai turėjo „Blackberry“. Dabar lygiai tas pats – Lietuvos diplomatas, išsitraukęs iš kišenės „iPhone“, kalbasi su JAV diplomatu, kuris irgi iš kišenės išsitraukęs „iPhone“. Bet jeigu Lietuvos diplomatas išsitrauks kažkokį pigų daiktą, reprezentacija bus nekokia“, – teigė V. Valentinavičius.

Anot politologo, savotiško minų lauko valstybės institucijos, pirkdamos brangius telefonus, neišvengs – atsiras įsitikinusių, kad taip švaistomi pinigai. Tuo, pasak V. Valentinavičiaus, naudojasi ir kai kurie politikai, pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, mėgstantys priešinti Vilniaus „elitą“ prieš „paprastus žmones“. Tačiau, kaip teigia V. Valentinavičius, kartais neigiamą kritiką reikia ignoruoti, nes ji nėra konstruktyvi.

„Bet kokio „iPhone“ pirkimas giliai kaimietiškoje šalyje, kokia kai kuriais atžvilgiais Lietuva vis dar yra, komunikacine prasme yra neigiamas dalykas. Bet kas netinka Balbieriškio gyventojams, visiškai priimtina Vilniaus gyventojams. Visiškai neaišku, kodėl reikėtų čia orientuotis komunikacine prasme į Balbieriškį.

Mes gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, o šiuolaikiniame pasaulyje „iPhone“ nėra kažkas – tai yra šiuolaikinė komunikacijos priemonė“, – sakė politologas.

V. Valentinavičius taip pat siūlė pagalvoti, kaip atrodytų, pavyzdžiui, prezidentas, jei iš kišenės išsitrauktų seną „Nokios“ telefoną.

Sidebar placeholder