„Vakaro žinios“ atliko žurnalistinį tyrimą, siekdamos išsiaiškinti, kokios algos mokamos pagrindinių valstybės institucijų ir valstybės valdomų įmonių vadovams (privačios bendrovės į tyrimo akiratį nepateko, nes dėl asmens duomenų apsaugos tokia informacija yra arba neviešinama, arba nuasmeninama).
Tiek institucijos, tiek valstybės įmonės skirtingai skelbia savo darbuotojų algas. Tarkime, dauguma valstybės institucijų atlyginimus skelbia be priedų už valstybei ištarnautus metus (matyt, nenori šokiruoti visuomenės priedų dydžiais), todėl „Vakaro žinios“ ir pateikia tik bazinį atlyginimą be priedų (iki mokesčių).
Su valstybės įmonėmis - dar sudėtingiau. Dažnos tik pateikia skaičius net nenurodydamos, ar tai atlyginimai su priedais, ar be. Arba, pavyzdžiui, kai kurie asmenys užima ir įmonės generalinio direktoriaus, ir valdybos pirmininko pareigas. Algas gauna už abi, tačiau prie užmokesčio nenurodoma, ar tai - už vieną, ar už dvi užimamas kėdes.
Išskyrus „Ignitis grupės“ generalinį direktorių Darių Maikštėną. Už šias pareigas jis pirmą šių metų ketvirtį gavo 9588 eurus, už valdybos pirmininko pareigas - dar 2550 eurų, tad iš viso - 12 138 eurus. Be priedų. Bet bent jau nurodoma, kad priedai ir nebuvo mokėti.
Nors D.Maikštėnas ir uždirba gerokai daugiau už šalies vadovus, šiuolaikinėje istorijoje tai dar ne pats didžiausias užmokestis.
Pavyzdžiui, pernai tuometinis „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys uždirbdavo po 9495 eurus ir dar gaudavo 4395 eurus kaip kintamąją atlygio dalį. Iš viso - po 13 890 eurų. Pernai tai buvo didžiausia alga visame viešajame sektoriuje. Naujasis „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius pirmąjį šių metų ketvirtį gavo gerokai mažiau, nes kintamoji dalis nebuvo išmokėta.
Tačiau ir čia dar tik žiedeliai. 2011 m. lapkritį laikinasis „Snoro“ banko administratorius Saimonas Friklis buvo nusamdytas už 140 tūkst. eurų (!) mėnesio algą. Tiesa, tedirbo 8 dienas. Jį pakeitęs Nilas Kuperis (dirbo iki 2014 m. lapkričio) uždirbdavo po 29 tūkst. eurų. O šio įpėdinis Gintaras Adomonis gaudavo iki 8500 eurų. Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Ąžuolas Audickas 2013-aisiais pareigas sutiko eiti už 13 tūkst. eurų.
Praeityje būta ir daugiau įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kai Ignalinos atominė elektrinė dar veikė, jos vadovui Viktorui Ševaldinui priklausydavo 4083 eurai (su priedais). O kai elektrinė jau nebeveikė, jo įpėdiniai Osvaldas Čiukšys 2013-aisiais bei pastarąjį pakeitęs Žilvinas Jurkšus 2011-aisiais kažkodėl gaudavo kone dvigubai ar net dvigubai daugiau.
Ir dar viena pastaba: ne visos institucijos ar įmonės skelbia šių metų atlyginimus, todėl „Vakaro žinios“ pateikia skirtingų laikotarpių užmokesčius. Valstybinių institucijų ir LRT - paskutinio praėjusių metų ketvirčio, valstybės įmonių ir Lietuvos banko - pirmojo šių metų ketvirčio, ir, žinoma, „istorinius“. Tačiau bendras įspūdis vis tiek teisingas: šalies vadovų darbas ir atsakomybė vertinami toli gražu ne labiausiai.
PASTABA: „Vakaro žinios“ į algų piramidę sudėjo tiek esamus, tiek buvusius valstybės institucijų, įmonių vadovus, viršininkus, nurodydamos, už kokias pareigas jie tuos atlyginimus gaudavo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą