V. P. Bložė mokėsi Kėdainių, Šeduvos gimnazijose. Dėl tėvų tremties į Sibirą mokslus nutraukė. Vėliau dirbo montuotoju, buhalteriu. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo rusų filologiją. 1991 metais apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2000-aisiais jam įteiktas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas, o 2004-aisiais - literatūrinė "Varpų premija".
V. P. Bložė yra išvertęs Viljamo Šekspyro (William Shakespeare), Frydricho Šilerio (Friedrich Schiller), Michailo Lermontovo, Nikolajaus Nekrasovo ir kitų garsių autorių kūrinių.
Pirmoji poezijos knyga "Septyni šienpjoviai" išleista 1961 metais, iš visų vėliau išleistų rinkinių poetas labiausiai vertino knygą "Žemės gėlės" (1971).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto poeto, vertėjo Vytauto Petro Bložės mirties.
Pasak Prezidentės, V. P. Bložė sukūrė ypatingą poezijos pasaulį, kuriame buvo svarbūs ir istoriniai motyvai, ir kovojančios bei laiminčios lietuvių tautos savastis. Poeto kūryba, žodžio meistrystė buvo ir bus įkvėpimo šaltinis daugeliui kartų, kaip ir rašytojo gyvenimas, liudijęs nesibaigiančią kūrybinės ir dvasinės harmonijos paiešką.
V. P. Bložė nepriklausomoje Lietuvoje buvo vienas pirmųjų apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, taip pat garbingomis literatūrinėmis premijomis, 2000 m. jam buvo įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius.
Prezidentė pareiškė užuojautą V. P. Bložės artimiesiems ir visai Lietuvos literatūros ir kultūros bendruomenei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą