Netekome chirurginės onkologijos Lietuvoje pradininko Petro Norkūno

Habilituotas medicinos daktaras P. Norkūnas gimė 1912 metais Marijampolio kaime Vilniaus rajone. 1934 metais baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje. 1939 metais įstojo studijuoti Kauno Vytauto Didžiojo universitete Medicinos fakultete, kurį baigė 1944 metais.

Chirurgo karjerą P. Norkūnas pradėjo 1944 m. liepos 16 d., kai dar tebevykstant karui buvusiose žydų geto patalpose Pylimo gatvėje vėl buvo atidaryta Vilniaus miesto onkologinė ligoninė. Nuo tada pradėjęs gilintis į onkologinę chirurgiją, o vėliau patobulinęs savo meistriškumą vadovaujamas žinomo pokario chirurgo profesoriaus Benjamino Zacharino, prof. P. Norkūnas liko ištikimas pasirinktai sričiai visus savo profesinės karjeros metus.

1957-1990 m. profesorius vadovavo Respublikinio onkologijos dispanserio, vėliau - Onkologijos mokslo tyrimo instituto chirurgijos skyriui, o nuo 1990 m. buvo VU Onkologijos instituto profesorius konsultantas. Į pensiją profesorius išėjo 2002 m. Profesorius sukūrė žarnyno vėžio diagnostikos ir gydymo metodų: universalųjį elektrokoaguliatorių tiesiosios žarnos polipams šalinti, kontrastinę sigmografiją, naudojant specialų zondą.

1966 m. P. Norkūnui suteiktas nusipelniusio gydytojo vardas. Kartu su bendraautoriais profesorius parašė vadovėlį "Klinikinė chirurgija", paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių. Prof. P. Norkūnas buvo Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos narys.

P. Norkūnas yra chirurginės onkologijos Lietuvoje pradininkas, kūrėjas ir puoselėtojas. Per visą savo ilgą mokslinę ir chirurginę veiklą jis buvo ir lieka nepriekaištingo, puikaus chirurgo pavyzdys. Būdamas aukštos kvalifikacijos chirurgas, jis buvo itin geras pedagogas, dosniai perteikiantis savo žinias studentams medikams ir jaunesniems kolegoms. Ne veltui jo mokiniai, dabar vadovaujantys chirurgai onkologai, sako, kad vien jo buvimas operacinėje suteikdavo operuojantiems chirurgams drąsos ir pasitikėjimo. Jam vadovaujant apgintos keturios daktaro disertacijos, parašyti metodiniai nurodymai.

Sėkmingą P. Norkūno veiklą lėmė ne tik jo gabumai, darbštumas, nuoširdus noras padėti ligoniams, bet ir tai, kad profesorius turėjo Dievo dovaną - stebuklingas chirurgo rankas, ypatingą intuiciją, pamatuotą chirurgo drąsą. Niekas nematė profesoriaus pikto, pakėlusio balsą, atsainiai žiūrinčio į ligonius ar personalą bei jaunesnius kolegas. Prof. P. Norkūnas turėjo visų savo gydytų ligonių sąrašus. "Onkologinių dienų" rajonuose metu profesorius sutikdavo savo gydytų pacientų, sveikų jau 10-20 metų ir daugiau. Jam jo pacientai labai rūpėjo, jis džiaugdavosi, kai pavykdavo juos grąžinti į gyvenimą, o profesorių dėkodami prisimena daugybė jo gydytų ir išgelbėtų žmonių bei jų artimųjų.

Skaudžia netekties valandą nuoširdi užuojauta reiškiama prof. P. Norkūno žmonai Verutei ir sūnums su šeimomis.

Velionis bus pašarvotas šv. Jonų bažnyčioje. Lankymas nuo lapkričio 29 d. 15.00 val.

Karstas išnešamas trečiadienį,12.00 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.