Z. Birontienė gimė 1960 m. gegužės 12 d. Kelmės raj. Želvių kaime. Puikiai baigusi vidurinę mokyklą, sportiška ir drąsi mergina pasirinko sporto pedagogės kelią – 1982 m. baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją (dabar – Sporto universitetas) ir įgijo trenerės-dėstytojos specialybę.
1982 m. pradėjo dirbti Klaipėdos vaikų lopšelyje – darželyje ,,Boružėlė“ plaukimo trenere-auklėtoja. Siekdama tobulėti, 2002 m. Klaipėdos universitete baigė Fizinio ugdymo pedagogikos magistrantūros studijas, o 2006 m. apgynė daktaro disertaciją „Priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinio brendimo edukacinis skatinimas“ bei įgijo pedagogikos (edukologijos) mokslų daktaro laipsnį.
1982 m. buvo pakviesta dirbti Kūno kultūros katedroje: pradžioje – asistente, nuo 2005 m. – docente. 2009-2011 m. ėjo Kūno kultūros katedros vedėjos pareigas.
Vadovaudama Kūno kultūros katedrai, telkė bendruomenę akademiniam darbui, kūrė ir puoselėjo tradicijas, tobulino studijų programas. Docentė buvo viena iš aktyviausių Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytojų: kartu su bendraautoriais paskelbė per 30 įvairių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, išleido metodinę knygą „Priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios motorikos ugdymas“. Kasmet dalyvaudavo tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose, skaitė pranešimus, organizavo autorinius seminarus ikimokyklinio ugdymo pedagogams.
Jos mokslinių tyrimų kryptis – ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis ugdymas, vaikų ir jaunimo fizinė būklė. 2011 m., tapus Lietuvos olimpinės akademijos nare, mokslinių tyrimų kryptis pasipildė olimpinio ugdymo tema.
2013 m. Z. Birontienė dalyvavo 10-oje tarptautinėje vadovų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų sesijoje Olimpijoje (Graikija), studijavo įvairių šalių olimpines programas. 2014 m. kartu su bendraautore pirmą kartą Lietuvoje parengė ,,Ikimokyklinio amžiaus vaikų olimpinio ugdymo programą“, orientuotą į olimpinių vertybių ugdymą. Vykdė šios programos sklaidą Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams, vedė ilgalaikius pedagoginio kūrybingumo mokymus Vilniuje ir Palangoje (2014-2015), kuriuose nuoširdžiai dalijosi praktinės veiklos realizavimo idėjomis ikimokyklinio amžiaus vaikų olimpiniame ugdyme.
Z. Birontienė pirmoji Pabaltijo šalyse sukūrė visiškai originalias pasakas apie Kiškiuką Olimpiuką, skirtas olimpinių vertybių ugdymui. Per pasakas perteikta olimpinio ugdymo esmė: garbinga kova, kilnus elgesys ne tik sportinėje veikloje, bet ir kasdieniame gyvenime. Antrasis šių pasakų leidimas – ,,Miško olimpinės žaidynės. Pasakojimai apie kiškiuką Olimpiuką“ – šiuo metu laukia dienos šviesos leidykloje. Kaip teigia autorė: ,,Į kūrinio turinį įpindama olimpinius principus, siekiau sudominti vaikus fiziniu aktyvumu, sportu, padėti tėvams ir pedagogams harmoningai juos ugdyti“.
Visur, kur tik dirbo, Z. Birontienė pasižymėjo išskirtine atsakomybe, kruopštumu, pareigingumu. Visada stengėsi padaryti ne tik tai, kas priklauso, bet ir daugiau – padėti kolegoms, visą širdį atiduoti studentams, papuošti, estetiškai susitvarkyti darbo aplinką. Docentė visada buvo geranoriška, nuoširdi, tolerantiška, atidi. Ją mylėjo studentai, pasitikėjo ir gerbė kolegos.
Didžiausia Z. Birontienės gyvenimo aistra buvo kelionės. Mėgo keliauti pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, lėktuvais. Gal todėl tapo šiaurietiško ėjimo instruktore, 2011 m. kartu su kitais šiaurietiškojo ėjimo entuziastais pėsčiomis nužygiavo 100 km Lietuvos pajūriu nuo vienos sienos iki kitos. Nors ne visada galėjo šį troškimą realizuoti – Zinai visada buvo svarbiau pirma atlikti pareigą, o tik paskui mėgautis smagia veikla. Todėl tik apgynusi daktaro disertaciją, ji pagaliau atsidavė šiam pažinimo pomėgiui: keliavo ne tik su šeima, draugais, bet ir, kiek tik leido galimybės, stengėsi išvykti pagal Erasmus dėstymo mainų programą bei dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Čia įgijo nemažai tarptautinio mokslinio ir akademinio bendradarbiavimo patirties. Ji mokėjo kurti ilgalaikius bičiuliškus santykius, pagrįstus nuoširdumu, džiaugsmu bei abipuse pagarba, turėjo nuoširdžių bičiulių visame pasaulyje: Lenkijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Latvijoje… Deja, paskutinę suplanuotą kelionę į Atėnus sutrukdė sunki liga…
Z. Birontienė visada buvo labai kūrybinga asmenybė. Mėgo kurti eilėraščius – ne vienas kolega džiaugėsi jos ypatinga dovana – taikliais tik jam skirtais posmais. Turėjo gražų balsą. Nuo vaikystės smagiai traukdavo su sese Vida. ,,,Kai mes buvom du broliukai – abu dar nevedę…“ Buvo jautri, neabejinga gamtos grožiui. Ypač pastabi jos detalėms: pro jos akis nepraslysdavo pirma pražydusi gėlė ar ištirpę varvekliai… Ji stengėsi užpildyti savo kasdienybę pozityviais dalykais, kurti grožį. Galbūt todėl ,,negyvenamą žemę“ prie savo daugiabučio namo pavertė žydinčiu sodu… Tai buvo atgaiva jos sielai, kai sveikata jau neleido užsiimti akademine veikla.
Olimpinė dvasia ir ryžtas padėjo Z. Birontienė penkerius metus narsiai kovoti su sunkia liga. Tai buvo nepaprasta kova… Esant tokiai sudėtingai glioblastomos formai žmonės įprastai išgyvena tik metus…
Šviesus jos atminimas liks visų ją pažinojusių širdyse. Kūno kultūros katedros bendradarbiai visada prisimins kūrybišką, drąsią, nuoširdžią kolegę, puikią pedagogę, mokslininkę. Klaipėdos universiteto, Lietuvos sporto pedagogų bendruomenė giliai liūdi netekę mokslininkės, pedagogės, kolegės ir nuoširdžiai užjaučia Z. Birontienės šeimą ir artimuosius.
Velionės urna pašarvota laidojimo namuose „Amžiaus vartai“ (Priestočio g. 7, Klaipėda). Atsisveikinimas vyks rugpjūčio 22 d. (trečiadienį) nuo 13 val. iki 21 val.
Urna išnešama iš laidojimo namų rugpjūčio 23 dieną (ketvirtadienį) 8 val., šv. Mišios už mirusiąją 9 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje šalia Onkologijos centro (Savanorių g. 4). Po šv. Mišių iš bažnyčios urna išlydima į Klaipėdos Lėbartų kapines.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą