Aistra kolekcionuoti

46-erių verslininkas Vytautas Paulavičius gimtadienio proga dažniausiai sulaukia vienintelės dovanos - visi draugai ir giminaičiai dėžėmis jam tempia šokoladinius kiaušinius "Kinder surprise". Jau kone 15 metų vienintelė V. Paulavičiaus aistra - lukštenti "kinderius" ir atrasti jame žaisliuką.

"Neseniai persikraustėme į naują butą, tad kol kas nėra vietos kur išdėlioti žaisliukus. Taip ir guli dėžėse. Dabar bus proga juos vėl apžiūrėti..." - sulaukęs "Vakarų ekspreso" žurnalistų apsidžiaugė V. Paulavičius.

Žmona Lina neslėpė nesidžiaugianti tokiu vyro pomėgiu. "Man gėda. Gyvenu su mažvaikiu, - juokėsi moteris - Pavyzdžiui, važiuojame į užsienį, einame į kokią parduotuvę, o Vytautas jau žiūri kaltomis akimis. Suprantu, ką nori pirkti. Sakau, na gerai - du. Vytas sako - keturis. Pareina nešinas šešiais ar net visa dešimčia..."

"Užtat negeriu ir nerūkau!" - atsikerta kolekcininkas. Sako pažįstąs ir daugiau brandaus amžiaus klaipėdiečių, renkančių "kinderius". Tik retas kuris nori apie tai pasakoti...

"Kartą parduotuvėje purtau visus iš eilės šokoladinius kiaušinius, kad patikrinčiau, kuriame yra nesurenkamas žaisliukas, o žmonės žiūri kreivai, net replikas mėto. Viena moteris pažvelgia supratingai ir pati pradeda kiaušinius purtyti. Susipažinome. Pasirodo, irgi renka žaisliukus. Taip susipažinau ir su visais kitais uostamiesčio "kinderių" kolekcininkais. Žmona vienu metu net pradėjo pavyduliauti, bet vėliau atlyžo, supratusi, kad mums galvoje - tik mažučiai žaisliukai", - juokėsi V. Paulavičius.

Dabar vyriškis jau nesuskaičiuoja, kiek skirtingų žaisliukų yra jo kolekcijoje, ir neįsivaizduoja, ar ji labai vertinga. Tik žmona užsimena, kad savo hobiui vyras jau bus išleidęs keliasdešimt tūkstančių litų.

"O viskas prasidėjo nekaltai. Dar tarybiniais metais su broliene užsukau į parduotuvę daugiavaikėms šeimoms ir nusipirkau pirmuosius du šokoladinius kiaušinius. Po kiek laiko - dar kelis, ir "užsikabliavau". Mano vaikai kentėjo - namuose stovi krūva žaisliukų, o jie negali jais žaisti", - prisimena V. Paulavičius, o žmona antrina, kad vaikams atitekdavo tik tie, kurių egzempliorius jau būdavo kolekcijoje.

"Buvo toks metas, kai bandžiau pirkti visą seriją šokoladinių kiaušinių, kad turėčiau visus žaisliukus, bet neliko rinkimo džiaugsmo - jaudulio, kai nežinai, kas viduje", - sakė V. Paulavičius ir pasiglostė pilvą klausiamas, o kas suvalgo šokoladą...

Norėjo vertingos kolekcijos

"Kolegos jau nesistebi, jei gauna laišką, o voke - skylė. Jei pašto ženklas iškirptas, visi žino - mano darbas", - juokiasi "Balticum" televizijos administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius. Jis neskaičiuoja, kiek savo kolekcijoje turi pašto ženklų, tik gali pasakyti, kad per 25-erius metus jų sukaupė kone 40 albumų.

Kolekcionuoti pašto ženklus Virginijus pradėjo dar mokykloje, būdamas 11-os metų. Perskaitęs vieną knygą, kurioje buvo pasakojama, kaip vagys iš vieno kolekcininko pavogė didžiulę vertybę - pašto ženklų kolekciją, V. Jurgelevičius irgi užsimanė tokios vertybės. Tiesa, jis svarsto, kad pašto ženklų kolekcija vertinga gali atrodyti tik tiems, kurie patys juos kolekcionuoja.

"Pavyzdžiui, Vilniuje pašte sutikau vieną moterėlę, kuri stovėjo ir norėjo parduoti savo mirusio vyro pašto ženklų kolekciją. Kai aš už visą kolekciją pasiūliau keletą šimtų, labai apsidžiaugė, sako: "Va, nukrito galvos skausmas, dabar nors plastikinį langą įsidėsiu", - prisiminė V. Jurgelevičius, nemanantis esąs aistringas kolekcionierius, nors už vieną pašto ženklą negailintis sumokėti net keleto šimtų eurų.

"Žmona labai nesidomi, bet žino, kur pinigus padedu. Ar ji ką nors kolekcionuoja? Ne. Ji neria vašeliu. O ir vaikams mano pašto ženklai visai nerūpi", - atsiduso V. Jurgelevičius.

Saldi kolekcija

Televizijos laidos "Kitoks gyvenimas" redaktorė Jūratė Rakauskaitė kolekcionuoja... cukrų.

"Viskas prasidėjo nuo noro sulieknėti. Prieš dešimtmetį nusprendžiau atsisakyti cukraus. Bet kai į svečius ateidavo draugės, joms į kavą ar arbatą reikėdavo ką nors įberti - o cukraus namie nebūdavo. Todėl kai kavinėse prie kavos atnešdavo pakelį cukraus - dėdavausi jį į rankinuką ir nešdavau namo, kad turėčiau "ekstra" atvejams", - pradžią prisiminė J. Rakauskaitė. Nežinia, ar moteris pati labai daug kavos gerdavo, ar drauges retai vaišindavo, bet cukraus pakelių namuose susikaupė visa kolekcija.

"Tie pakeliai ilgainiui tapo labai brangūs, draugėms į kavą duodavau tik tuos, kurie ne tokie gražūs arba kurių turėjau ne vieną." Kolekciją jau ėmė pildyti ir draugai, parvykę iš kelionių. "Dabar jie priversti irgi gerti kavą be cukraus, nes žino, kad aš tikiuosi lauktuvių", - šypsosi J. Rakauskaitė.

5 kibirai alkoholio

Jei Klaipėdos jūrų krovos kompanijos "Bega" vadovo Aloyzo Kuzmarskio kolekcijos turinį supiltume į vieną indą - išeitų kone 5 kibirai alkoholinio kokteilio. Per tris dešimtmečius A. Kuzmarskis jau sukaupė per 600 mažyčių, iki 50 mililitrų talpos, alkoholinių gėrimų buteliukų.

Tiesa, jokių kokteilių kolekcininkas neruošia - visi buteliukai yra sandariai uždaryti, mat kitaip netektų vertės.

A. Kuzmarskiui svarbu, kad buteliukas būtų ne tik gražus, bet ir turėtų savo istoriją. Pasižiūrėjęs į savo kolekciją, jis gali prisiminti, kokius gėrimus ragaudavo ir pirkdavo 1970-1975 metais.

Kolekcijoje nemažai neįprastos formos - dramblio, liūto, kamuolio, lėktuvo, Eifelio bokšto - suvenyrinių buteliukų. Seniausiam buteliukui jau daugiau nei 70 metų. Dažnai į tokius buteliukus pilami įvairių šalių tautiniai gėrimai. A. Kuzmarskio kolekcijoje yra tokių iš Japonijos, Honkongo, Argentinos ir net iš vienos Okeanijos salų - Makao.

Ponas Aloyzas prisimena, kad šia aistra jį užkrėtė draugas, rinkęs buteliukus. "Norėjau padėti draugui papildyti jo kolekciją - ir pats užsikrėčiau", - prisiminė bene didžiausios Lietuvoje mažų buteliukų kolekcijos savininkas.